Toli žvalgytis nereikia: Lietuvoje kol kas vis dar vyrauja „Ai, čia juk tik kūno kultūra“ požiūris, o statistiniai duomenys signalizuoja pavojų.
Per mokyklą keičiami tėvų įpročiai
Lietuva dar atsilieka nuo pasaulinių minimalių statistinių normų. Kitaip tariant, mūsų vaikai juda neužtektinai ir kasmet vis mažiau. „Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą išskiria kaip vieną iš įrankių, lemiančių naudas fizinei, psichikos ir socialinei sveikatai.
Daugelis pasaulio šalių tam skiria vis daugiau dėmesio, nes fizinis aktyvumas ir sportas yra suprantami ne tik kaip būtini elementai laimingo ir sveiko vaiko augimui, bet ir daro teigiamą įtaką jo tolimesniam asmenybės vystymui ir sveiko gyvenimo būdo įgūdžių formavimui“, - akcentuoja „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Justina Lizikevičiūtė. Pašnekovė pastebi, jog 11-15 metų paauglių, ypatingai merginų, fizinis aktyvumas krinta, tad tam reikia skirti nemažai dėmesio.
Fizinis aktyvumas – ne vien kūno kultūros pamokos ar intensyvus sportas
Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas daugeliu atveju vertinamas per sporto pasiekimus. Vis dėlto, toks požiūris nebeatitinka realijų. Beveik 60 proc. visos pasaulio populiacijos, arba 38 pasaulio šalys iš 6 žemynų rezultatus analizuoja ir lygina pagal 9 komponentus:
- Visapusiškas fizinis aktyvumas
- Organizuota sportinė veikla
- Aktyvūs žaidimai
- Aktyvus mobilumas, transportavimasis
- Sėdima veikla
- Šeima ir draugai
- Mokykla
- Bendruomenė ir sukurta aplinka
- Valstybinės strategijos ir investicijos.
Mažesnių pajamų šalys pasižymi geresniais visapusiško fizinio aktyvumo, aktyvaus mobilumo, transportavimo ir sėdimos veiklos rezultatais, jei juos lygintumėme su aukštesnio pragyvenimo lygio šalimis. Tačiau pastarosios stipresnės šeimos ir draugų, bendruomenės ir sukurtos aplinkos, bei valstybinių strategijų ir investicijų srityse“, - apibendrina Giedrė Rutkauskaitė, „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė.
Lietuva iki šiol tokio tyrimo dar neatliko.
Paradoksas – turėdamas mažiau gali daugiau
Vertinant šalių pasiekimus, didžiausios spragos pastebėtos aktyvių žaidimų bei šeimos ir draugų srityse. Rezultatai parodė pasaulyje vyraujantį paradoksą – neišplėtotos infrastruktūros šalyse vaikai juda daugiau ir sėdi mažiau. Šalys, pasižyminčios itin gerai funkcionuojančia infrastruktūra ir suteikiamomis galimybėmis sportui ir fiziniam aktyvumui stiprinti, to stokoja. Dėl šių rezultatų, „Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas“ pateikia išvadą, teigiančią, jog laisvės žaisti, keliauti ir/ ar mažiau patrauklios sėdėjimą skatinančios veiklos labiau nei išplėtota infrastruktūra ar organizuotos sportinės veiklos skatina didesnį fizinį aktyvumą.
Ir vėl gręžiamės į suomius
Kalbant apie pasaulyje pirmaujančias šalis, vertėtų pasižvalgyti į kaimynus. Danai, slovėnai ir olandai pagal visus 9 kriterijus pirmauja pasaulyje, nors toli gražu nėra šimtaprocentiniai lyderiai.
„Europos vaikų aktyvumo vidurkis tikrai nėra tas kriterijus, į kurį turėtumėme lygiuotis. Priešingai, nejudrumas ir fizinio aktyvumo stoka neramina, ir tai tampa globalia problema“, - pasakoja Justina. Ir išskiria suomius, kurie savo unikaliomis idėjomis ir novatoriškais sprendimais apskritai linksniuojama kaip vienas sėkmingiausių pokyčių švietimo sistemoje pavyzdžių.
Siekia mažinti sėdėjimo laiką
Būtent suomiai į mokinių fizinio aktyvumo skatinimą pradėjo žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Viena jų – mažinti ilgo sėdėjimo trukmę. Tam pasitelktos paprastos priemonės – gimnastikos kamuoliai, kurie klasėse pakeitė daugelį kėdžių. Taip pat trumpos mankštos visų pamokų metu. Į aktyvias mokyklas vienijančią programą „Schools on the Move“ įsitraukusios mokyklos taip pat siūlo aktyvias ilgąsias pertraukas lauke, mokiniai turi galimybę kurti aktyvacijas savo draugams, taip pat daugelį darbo vietų klasėse pakeitė stovimieji stalai.
M. Obamos pavyzdys – aktyvumas kaip sektina mada
Šio pavienės akcijos ir iniciatyvos – didelės valstybinės strategijos dalis, vaikų fizinio aktyvumo kėlimu besirūpinančios kompleksiškai. „Fizinis aktyvumas jau seniai nėra vien tik kūno kultūros pamokos. Šalys lyderės, tokios kaip minėta kaimynė Suomija, Jungtinės Amerikos Valstijos vakaruose ar Naujoji Zelandija rytuose kuria ir taiko kompleksines strategijas, aprėpiančias visas formalaus ir neformalaus ugdymo aplinkas.
Mokiniai įtraukiami ilgesniam laikui, renkami duomenys, analizuojami rezultatai“, - tvirtina Giedrė. Naujojoje Zelandijoje aktyvios mokyklos programa įtraukia ir taip stiprina mokyklos ir viso regiono bendruomenę, o JAV sveiką gyvenimo būdą propaguoja kaip madingą ir sektiną veiklą. Šiam įvaizdžiui sukurti net pasitelkiami nuomonių lyderiai, įžymybės, pvz., buvusi pirmoji šalies ponia – Mišelė Obama.
Ką daryti ir nuo ko pradėti?
„Kiekviena šalis pasižymi savos preciziškumu. Nebūtinai tai, kad veikia Suomijoje ar Naujojoje Zelandijoje, veiks ir Lietuvoje. Tačiau privalome pabandyti ir apsibrėžti, kaip savo šalyje norime skatinti mokinių fizinį aktyvumą, kokius pagrindinius kriterijus keliame, ką norime tuo pasiekti jau rytoj, po mėnesio, metų ar 10 metų. Mūsų projekto analizė parodė, kad nors ir taikoma skirtingai, efektyviausia išeitis – pradėti mokinių fizinį aktyvumą traktuoti ne tik kaip kūno kultūros privalomą dalyką, o integruotą ir kompleksišką įgūdžių lavinimą prieš, per ir po mokyklos, namuose bei gatvėse. Kai vaikams aktyvus judėjimas vėl taps savaime suprantamu ir geidžiamu dalyku, vaikai patys taps aktyvumo ambasadoriais ir skatins savo bendraminčius“, - kalbėjo J. Lizikevičiūtė.
Iki mokslo metų pradžios merginos planuoja parengti Lietuvišką aktyvios mokyklos koncepciją ir ją pristatyti suinteresuotoms šalims.
10 faktų apie fizinį aktyvumą Europos regione:
1. Daugiau nei pusė visos Europos regiono populiacijos yra nepakankamai fiziškai aktyvi, jog atitiktų sveikatos rekomendacijas.
2. Ryškėja vis didesni fizinio aktyvumo rodiklių skirtumai tarp šalių. Tačiau rytinėje Europos dalyje patiriamas didžiausias fizinio aktyvumo mažėjimas.
3. Fizinio aktyvumo strategijoje PSO šalių regionui 2016-2025 m. kaip viena iš prioritetinių sričių yra išskiriamas vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo skatinimas.
4. 1 iš 3 vienuolikos metų amžiaus vaikų PSO regione turi viršsvorį arba kenčia nuo nutukimo.
5. Tik trečdalis Europos jaunimo (11, 13 ir 15 metų amžiaus) pakankamai juda, jog atitiktų sveikatos rekomendacijas. Daugelyje šalių vaikinai yra labiau fiziškai aktyvūs nei merginos. Tačiau su amžiumi tiek merginių tiek vaikinų aktyvumas mažėja.
6. Televizoriaus žiūrėjimas (bent 2 val per dieną) 11 - 15 metų amžiaus grupėse išaugo visose Europos šalyse. Šiuo metu Europos vidurkis yra: 29% merginų ir 26% vaikinų žiūri televiziją bent 2 val per dieną.
7. Tiesioginės (t.y. sveikatos apsaugos) ir netiesioginės finansinės išlaidos dėl fizinio neaktyvumo (dėl praleistos darbo dienos, su sveikata susiję darbo apribojimai ir t.t.) sparčiai didėja daugelyje Europos šalių. 10-ties milijonų žmonių populiacijai, kurioje pusė jos yra nepakankamai aktyvi, bendros išlaidos dėl fizinio neaktyvumo siekia €910 milijonų per metus.
8. Vien iš pirmaujančių pagal aktyvų keliavimo būdą Europos šalių yra Nyderlandai. 10 - 14 metų amžiaus vaikai šioje šalyje per metus nueina apie 180 km, o nuvažiuoja dviračiu net apie 2 200 km.
9. Kūno kultūros pamokos vidurinėse mokyklose: 22-iose PSO regiono šalyse kūno kultūros pamokos yra „privalomos“; 2 šalyse „pasirenkamos“; 6 šalyse „dalinai privalomos“.
10. Visoje Europoje vaikinai yra dažniau fiziškai aktyvūs bent 60 min per dieną nei merginos. Didžiausias aktyvumo skirtumas tarp lyčių pastebimas 13 metų amžiaus grupėse Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Ispanijoje.
