Gydytoja D. Matačiūnienė teigia, kad yra maždaug 95 miego sutrikimo rūšys, o su keliomis susiduria dauguma: „Daugelis iš mūsų susiduria su trumpalaike nemiga. Manoma, kad trečdalis pasaulio populiacijos vienu ar kitu metu patiria lėtinę nemigą. Nemiga yra miego sutrikimas, kuris apibūdina sunkumą užmigti arba nekokybišką miegą ir pasikartojantį nubudimą, kai tai atsiliepia mūsų dienos savijautai.“
Nors bemiegių naktų pasitaiko visiems, sunerimti, pasak gydytojos, verta tuomet, kai nemiga trukdo jaustis žvaliai. „Pats žmogus pajunta, kada nemiga tikrai trukdo. Pagal medicininius kriterijus, lėtinė nemiga nustatoma tuomet, kai sutrikimas užsitęsia ilgiau kaip tris mėnesius ir kartojasi dažniau kaip tris kartus per savaitę. Bet jei žmogus nedarbingas jaučiasi greičiau, nereiktų laukti trijų mėnesių.
Kreiptis į specialistus reikia tada, kai nemiga ima trukdyti. Bėda ta, kad visame pasaulyje žmonės ilgą laiką nesiskųsdavo miego sutrikimais gydytojui, nes negalvojo, kad tai sveikatos problema“, – sako D. Matačiūnienė.
Neurologės teigimu, nemiga gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos bėdas, ypač – psichologines ir psichikos: „Visos nemigos yra susijusios su psichologiniais faktoriais – kartais sunku atskirti, ar tai depresijos pradžia, ar nerimo išraiška. Nemiga gali būti ir kitos ligos simptomas. Dažniausiai tai būna depresija.“
Nemigos diagnostika, sako D. Matačiūnienė, paprasta, o gydymas – sunkus. Nors dažniausiai nemiga gydoma vaistais, jie ne visada padeda: „Vien vaistais nereiktų tikėtis išspręsti nemigos problemą. Gyvenimo būdo keitimas prie miego kokybės prisideda daugiau nei vaistai. Su miegu reikia kantrybės – jis sutrinka greitai, o susitvarko iš lėto.“
Plačiau – laidos įraše.
