Kancerogenai yra medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Jų galima aptikti ne tik aplinkoje, bet ir maisto produktuose, žmogaus organizme.
„Pirmieji kancerogenai buvo vadinami kaminkrėčių liga. Kaminus valę vyrai dažniau sirgdavo vėžiu. Dauguma medžiagų, kurios sukelia vėžį, iš darbinės aplinkos buvo pašalintos. Dabar tokių medžiagų aplinkoje praktiškai nebėra, ieškoma naujų, kurios gali turėti tokį poveikį. Nedideli kiekiai tų medžiagų vis tiek yra, pavyzdžiui, skrudinamoje mėsoje, kai kuriuose kituose mūsų vartojamuose produktuose, – DELFI TV studijoje pasakojo NVI direktoriaus pavaduotoja Mokslui ir plėtrai S. Jarmalaitė. – Vienas iš natūralių – saulės šviesa. Tų medžiagų sąrašas gana ilgas, ne visos jos tikrai yra priskiriamos kancerogenų grupei, kai kurios yra riboto kancerogiškumo.“
Koks kancerogenų kiekis yra pavojingas?
„Šiuo metu manoma, kad kancerogenai neturi slenkstinės dozės. Nėra tokios saugios kancerogeno dozės, kuri pateks į žmogaus organizmą ir nieko neįvyks. Įtakos turi ir organizme vykstantys procesai, individualus organizmo jautrumas. Su kancerogenine medžiaga sąlyčio reikėtų vengti vienareikšmiškai“, – komentavo NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja G. Smailytė.
Kaip sakė mokslininkė S. Jarmalaitė, kancerogenų yra ir keptoje mėsoje. Kuo tai mums pavojinga?
„Apskritai raudona mėsa yra priskirta prie galimų kancerogenų, o skrudinta ar kitaip apdorota mėsa, pavyzdžiui, rūkyta, konservuota, ji tikrai priskiriama prie žmogaus žinomų kancerogenų, bet labai svarbu yra kiekis. Paskaičiuota, kad paruoštos mėsos norma yra būtinai žmogui, nes joje yra ir labai svarbių mums medžiagų, tačiau svarbu jos paruošimas – nereikia naudoti labai aukštos temperatūros, paskaičiuota, kad iki pusės kilogramo per savaitę nėra ypatingai didelė rizika žmogui, – sakė S. Jarmalaitė. – Mūsų organizmas yra sukurtas, kad kovotų su tomis medžiagomis. Galų gale yra detoksikacijos sistema – kepenys išvalo tas medžiagas. Jei mėsą vartojame kartu su daržovėmis, kartu pateikiame ir gynybos priemones mūsų organizmui.“
Ką reikėtų daryti, jei kepant mėsą ant laužo, susidarė angliukas?
„Angliuką reikėtų nupjauti, nes ten yra pakankamai aukšta kancerogenų koncentracija. O tie, kurie mėgsta apskrudusią skūrelę, jos reikėtų atsisakyti. Vištiena yra šviesi mėsa, todėl joje gaminasi mažiau kancerogenų. Riebi mėsa, kepama ant laužo aukštoje temperatūroje daugiausiai pagamins kancerogeninių medžiagų, – sakė S. Jarmalaitė. – Galimą mėsą pamarinuoti, tada ją reikės trumpiau ruošti karštyje, ji bus sveikesnė. Yra įrodyta, kad įvairios marinavimo priemonės apriboja kancerogeninių medžiagų.“
Mokslininkės pataria bet kokiomis priemonėmis ruošiant mėsą, nesirinkti labai aukštos temperatūros (iki 200 0 C). Mėsą rekomenduojama ruošti garuose, labai ilgai nekaitinti, ruošti kartu su daržovėmis.
Daugiau apie kancerogenus klausykite DELFI TV vaizdo įraše.
