Sveikatai gerinti – bendravimas ir sportas
Aerobikos pradininkė, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, dviem šimtams 50–85 metų moterų pilateso, gimnastikos, šokių treniruotes veda iki šiol.
Kaip pastebi bendraudama su jomis, dabar vyresnio amžiaus moterys, priešingai nei anksčiau, dėmesio sau negaili. Anksčiau vargdavo daugiau: dirbdavo per kelis darbus, padėdavo auginti anūkus, rūpindavosi namais, dabar vyresnės moterys dažniau gyvena atskirą gyvenimą, su vaikais ir anūkais susitinka per šventes, o savo laiką skiria lavintis: lanko Trečiojo amžiaus universitetą, įvairius užsiėmimus, baseiną, sportuoja, dalyvauja įvairiuose projektuose.
„Jos neturi per daug laisvo laiko, ir tai didžiausia dovana – bendrauti bei būti aktyvioms. Per pastaruosius du dešimtmečius daug kas pasikeitė – moterys dažniau gyvena sau, labiau domisi savo sveikata, negaili sau pinigų. Visuomet pabrėžiu, kad sveikata priklauso nuo tinkamos mitybos, sporto, todėl būtina į tai investuoti. Kito gyvenimo juk nebus, o amžius nuo 50 metų – gražiausias, kuomet moterys taip pat nori atrodyti gražios ir jaustis puikiai“, – kalbėjo J. Bartaškienė.
Net 82 metų moterys, pasak J. Bartaškienės, atrodo kur kas jaunesnės nei jų mamos ir močiutės. Visgi gerinti poilsį ir darbą – ši taisyklė, pašnekovės žodžiais, aktuali ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, kitaip gresia didelės problemos: nerimas, nemiga, kiti sveikatos sutrikimai. Anot pašnekovės, kartais būtent močiutės paskatina dukras ir anūkes judėti, būna ir atvirkščiai, tačiau bet kuriuo atveju derinant poilsį ir darbą gyvenimas įdomesnis nei tik dirbant ir laiką leidžiant namuose.
Puiki vieta ir sveikatai pagerinti, ir pailsėti – Lietuvos pajūris, tik, pašnekovės žodžiais, svarbiausia būti kuo aktyvesniems.
Tikslas – pailsėti
Palangoje įsikūrusio sveikatos centro „Energetiko“ gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė patvirtina: ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės įsisukę darbų ir problemų rate neretai pamiršta pasirūpinti savimi, kol suprastėjusi savijauta primena, jog laikas sustoti. Tokiems žmonėms, norintiems pagerinti psichologinę ir fizinę savijautą, įprastai rekomenduojama psichoterapija, aromaterapija ir muzikos terapija, psichologo konsultacija, skiriama masažų, įvairios vonelės, rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, pasivaikščioti pajūriu.
Psichoterapija, priešingai nei anksčiau, vyresnio amžiaus žmonių nebegąsdina, dalis net patys jos pageidauja arba džiaugiasi, jei tokią procedūrą pasiūlo medikai. Pagrindinis į pajūryje įsikūrusį sveikatos centrą atvykstančiųjų tikslas – būtent atsipalaiduoti ir pailsėti. „Žmonių įsitikinimai keičiasi: jei anksčiau psichoterapija ar muzikos terapija laikyta nereikalinga, šiuo metu šios procedūros, padedančios atsipalaiduoti, itin populiarios“, – apibendrino pašnekovė.
Jei atrodo, kad vyresni žmonės nuo visko pavargę, nusivylę, medikė pastebi, kad yra kiek kitaip. Jie taip pat vis dažniau atsigręžia į gamtą, vertina poilsį, sveikatinimąsi ir rūpestį savo kūnu. Keliolika dienų poilsio šiandienos skubančiam žmogui – išties prabanga, bet kokybiško – ypač pajūryje – vyresni žmonės tikrai neatsisako, ir pageidauja nebe tik masažo, kuris buvo laikomas gero poilsio sinonimu.
