Padėti gali judėjimas ir mityba
Pasak LSMU profesorės dr. Jūratės Macijauskienės, šis sindromas apibrėžiamas kaip su amžiumi susijęs fiziologinių sistemų funkcijos silpnėjimas. Dėl jo mažėja vidiniai organizmo rezervai, didėja organizmo pažeidžiamumas veikiant nepalankiems veiksniams ir didėja rizika įvairioms nepalankioms išeitims. Paprasčiau tariant, dėl amžiaus pokyčių žmogus turi didesnę riziką paūmėjus ligai, ištikus neplaninei operacijai ar kitoms nelaimėms sunkiau pasveikti, sulaukti daugiau komplikacijų.
„Gali atrodyti, kad tai neišvengiama, nes susiję su amžiniais pokyčiais, tačiau šio sindromo galima išvengti. Silpnumo sindromas yra dažnai sutinkamas klinikinėje praktikoje, didina riziką griuvimams ir sužeidimams, sveikatos būklės nestabilumui, negaliai, priklausomumui, hospitalizacijai, lėtam ir nepakankamam sveikimui po ligos“, – pasakojo profesorė J. Macijauskienė.
Senatvinio silpnumo sindromas glaudžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios vyresniame amžiuje itin dažnos: sergant širdies ir kraujagyslių ligomis šis sindromas pastebimas tris kartus dažniau.
Esant širdies nepakankamumui, senatvinio silpnumo sindromas stebimas 6-7 kartus dažniau. Tačiau ryšys abipusis – silpnumo sindromas skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, sunkina širdies nepakankamumo simptomus.
„Nustatyta, kad senatvinio silpnumo sindromas dažnesnis vyresniame amžiuje: moterims, esant nutukimui, širdies ir kraujagyslių ligoms, osteoartritui, stokojantiems vitamino D, rūkantiems, esant blogai regai, nesavarankiškumui, pažintinių funkcijų sutrikimui, diabetui, ir be abejo – esant nepakankamam fiziniam aktyvumui. Taip pat turi įtakos dauginės lėtinės ligos ir polifarmacija – kai naudojama daug vaistų“, – paaiškino profesorė.
Apsisaugoti nuo silpnumo sindromo galite visai paprastai, bet efektyviais būdais. J. Macijauskienė pataria visų pirma būti aktyviems: vaikščioti, užsiimti šiaurietišku ėjimu, plaukimu, važiavimu dviračiu. Suaugusiems žmonėms rekomenduojama tokia veikla užsiimti bent 150 minučių per savaitę. Bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes jei veikla trumpesnė, negaunamas teigiamas poveikis organizmui.
Atrodo, kad tai nėra daug – 5 kartai per savaitę po 30 minučių, bet, kaip rodo statistika, nemaža dalis žmonių ir tiek neįveikia. Raumenų masei išlaikyti labai svarbu bent du kartus per savaitę stiprinti pagrindinių raumenų jėgą parinktais pratimais. Jei žmogus dėl gretutinių ligų negali vykdyti minėtų rekomendacijų, tai jam parenkami pratimai ir veikla pagal sveikatos būklę, realias gyvenimo aplinkybes, gebėjimus“, – sakė LSMU dėstytoja.
Labai svarbi ir tinkama mityba. Pasak J. Macijauskienės, pastaruoju metu pateikiama daug mokslinių įrodymų, kurie rodo, kad itin naudinga yra Viduržiemio jūros regiono dieta.
„Bendri šios dietos principai – mažiau riebalų ir druskos, pakankamas kalcio, kitų mineralų ir vitaminų kiekis, daugiau skaidulų maiste, kurios yra vaisiuose, daržovėse, grūduose. Jei nustatyta, kad vitamino D koncentracija kraujyje per maža, reikia papildomai vartoti šį vitaminą. Būkite žingeidūs ir smalsūs – aktyvus protas, bendravimas, socialinis aktyvumas taip pat gali atitolinti ligas“, – kalbėjo profesorė.
Rekomenduoja tikrintis visiems vyresniems
Silpnumo sindromas nustatomas įvertinant silpnumą – rankos jėgą matuojant dinamometru; lėtumą, kai vertinamas ėjimo greitis; fizinį aktyvumą – apklausiant specialia anketa, ir nuovargį bei svorio kritimą. Žmogui patvirtinamas sindromas, jei bent trys iš šių penkių kriterijų pasitvirtina.
„Sukurta nemažai anketų ir klausimynų, vieni iš jų skirti greitai patikrai, kiti išsamesniam ištyrimui. Yra net gana sudėtingų vertinimo sistemų, kur duomenys išskaičiuojami iš elektroninės dokumentacijos. Mūsų, sveikatos priežiūros specialistų, tikslas – išvengti, atitolinti, atstatyti ar sumažinti senatvinio silpnumo sindromo sunkumą, o jei sindromas išlieka – išvengti ar sumažinti nepageidaujamas sveikatos išeitis.
Rekomenduojama, kad visi pacientai, vyresni nei 70 m. amžiaus, turėtų būti patikrinami dėl senatvinio silpnumo sindromo. Rizikos veiksnių nustatymas, ikisindrominės būklės, sindromo ankstyvas atpažinimas leistų laiku imtis veiksmingų priemonių ir išvengti sindromo“, – kalbėjo J. Macijauskienė.
Pasak profesorės, apsisaugoti nuo šio sindromo labiausiai padeda fiziniai pratimai, sveika mityba ir užtektinai vitamino D. Gydymui veiksmingiausias yra išsamus geriatrinis ištyrimas ir jo metu paskirtos reikalingos intervencijos.
Lietuvoje išsamių populiacinių tyrimų apie senatvinio silpnumo sindromą dar neturime, tačiau pradėti pirmieji tyrimai geriatrijos skyriuje, kardiologijos ir reabilitacijos skyriuose. Remiantis kitose šalyse atliktais tyrimais, silpnumo sindromas stebimas 11 proc. bendruomenėje gyvenančių 65 m. ir vyresnių asmenų.
Tačiau stacionaruose šis sindromas dažnesnis – siekia 50 proc., ilgalaikės priežiūros institucijose net ir 60 proc. Europos šalyse silpnumo sindromo paplitimas taip pat skiriasi. 2013 metais publikuotas tyrimas paskelbė, kad didžiausias paplitimas, virš 17 proc., nustatytas Italijoje, o mažiausias, šiek tiek daugiau nei 5 proc., Švedijoje. Estijoje šį sindromą turėjo virš 13 procentų žmonių. Pastebėta, kad ši statistika labai susijusi su fiziniu aktyvumu. Tose šalyse, kur žmonės fiziškai aktyvūs, silpnumo sindromas nustatomas rečiau.
„Europos sąjunga finansavo „Advantage“ projektą. Jis prasidėjo 2017 m. sausio mėnesį ir truks trejus metus. Projekte dalyvauja 33 įvairios organizacijos iš 22 Europos Sąjungos šalių narių. „Advantage“ metu, formuojama bendra senatvinio silpnumo sindromo prevencijos samprata, teikiant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Ja remiantis valstybės narės taikys bendrus gydymo principus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra diagnozuotas senatvinio silpnumo sindromas ar tiems, kurie turi riziką šiam sindromui išsivystyti.
