Aurelijus Veryga užsiminė ir apie galimą švietimą ugdymo įstaigose – kad vaikai ne tik pavalgytų, bet ir patys išmoktų pasigaminti sveikatai palankų maistą.
Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms pasikeitė maitinimo tvarkos aprašas. Jame – bendrieji reikalavimai.
„Jame yra daug tokių bendrų dalykų: pradedant nuo to, kiek kartų reikia pamaitinti vaiką, kad maistas turi būti šiltas, švediško stalo principas ir pan., kas rekomenduotina, kas ne“, – komentavo A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad mitybos specialistės Ramintos Bogušienės iniciatyva – buvo konkrečios receptūros, kurios buvo knygose, o jas reikėjo pirkti, tačiau jomis naudotis nebuvo privaloma – jos buvo tik rekomenduojamos. Šįkart virtuvės šefas A. Ivanauskas siūlo rekomendaciniais receptais dalintis viešai ir nemokamai.
„Mes kalbame ir apie daugiau maitinimo elementų, tai nėra tik receptūros ar aprašas, bet tai bus ir pastabos, pagal kurias aprašą bus galima pakoreguoti. Taip pat kalbame ir apie tai, kaip į mokymo įstaigas atnešti mokymo elementą, kad vaikai mokykloje ne tik gautų pavalgyti, bet kad vaikai išmoktų pasigaminti tą sveikatai palankų maistą“, – sakė A. Veryga.
„Visi lojam, diskutuojam, bet nė vienas nesiimam konkrečių veiksmų. Aš nieko nelaukęs kreipiausi į ministrą ir sakau, kad turiu idėjų ir noriu jas įgyvendinti, – pasakojo A. Ivanauskas, kodėl pasiūlė savo iniciatyvą.
– Vaikų maitinimo įstatymas yra labai geras, galbūt yra tam tikrų dalykų, kuriuos būtų galima tobulinti. Seniai tą reikėjo padaryti, nes iš tikrųjų vaikams tikrai kai ko negalima valgyti ar negalima valgyti tiek daug, kiek buvo iki šiol. Kad nebūtų to pasimetimo, reikia kažkam ateiti ir visus suvienyti.“
Pasak ministro, situacija dėl maitinimo šalyje labai skirtinga. Pasak jo, savivaldybės, kurios ir anksčiau vaikų maistą siekė daryti sveikesniu, pasinaudojusios rekomendacijomis, neva pasiekė dar geresnių rezultatų. Kitose savivaldybėse dėl to kilo chaosas.
„Yra visokių situacijų. Yra tokių, kur skundžiamasi, kad maistas yra neva neskanus, vaikai meta jį lauk, jis nevalgomas, švaistomas. Čia kaip su bet kokiu pokyčiu – jei nori sugriauti, galima sugriauti pačią geriausią idėją – ją sukompromituoti, sužlugdyti. Visos šitos permainos yra sprendžiamos, – sako A. Veryga.
– Mes taip nepadarysime, kad kiekvienas produktas, kiekvienas patiekalas bus visiems labai mėgiamas.“
A. Ivanauskas užsiminė ir apie siekius šviesti ne tik vaikus, bet ir visuomenę.
„Mes turime kalbėti ne tik apie maistą mokyklose, įmonėse, kurios gamina tą maistą, bet ir apie tėvų bei mūsų visos bendruomenės švietimą. Nes jei vaikai namuose valgo vienokį, o mokykloje kitokį.., – sakė virtuvės šefas. – Mes norime tėvams pasiūlyti galimybių, kaip galima originaliai ir įdomiai tai padaryti. Tarkime, kaip vieną produktą pakeisti kitu arba jį padaryti sveikesnį. Svarbiausia, kad būtų galima iš ko pasirinkti. Niekas nenori keisti, mes siūlysime.“
A. Veryga stebisi dėl kai kurių tėvų pasipiktinimo valgiaraščiu.
„Dar prieš pusę metų, kai mes važiavome ir tikrinome, kaip yra maitinami vaikai, pasakojau, kiek iš tėvų buvo skundų, kad maitinimas yra netinkamas, sveikatai nepalankus. Buvo laikas derinimui, buvo galima sakyti pastabas, pakeitėm ir staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sako: nee, reikėjo dar kažką diskutuoti, – sako ministras. – Kiek dar metų? Dar 15 metų reikėjo diskutuoti?“
