Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Šarūno Sologubovo, pagrindinis veiksnys sprendžiant, kokį regos korekcijos metodą pacientui pasirinkti, yra saugumas.
„Prieš procedūrą atliekami išsamūs paciento regos tyrimai, kalbamasi, koks jo gyvenimo būdas, kokiomis akių ar gretutinėmis ligomis šis serga, tuomet pagal surinktą informaciją ir tyrimų rezultatus vertinama, kuris metodas pacientui tiktų labiausiai. Jei galimi keli, pacientas renkasi sau priimtinesnį“, – pranešime žiniasklaidai teigia mikrochirurgas.
Populiariausias metodas mūsų šalyje
Dažnu atveju dėl skirtingų pavadinimų rinkoje, pacientui būna sudėtinga atskirti vieną metodą nuo kito ir juos palyginti, ypač jei skiriasi procedūrų kainos.
„Regos korekcijos lazeriu metodai iš esmės skirstomi į dvi grupes: paviršinės korekcijos, su ilgesniu pooperacinio atsistatymo periodu, ir atliekamos giliuosiuose ragenos sluoksniuose, kai gijimo laikotarpis itin trumpas. Į paviršinės korekcijos metodų grupę įeina vadinamieji PRK, SMARTSURFace (arba transPRK), LASEK metodai, o trumpo pooperacinio periodo procedūras – LASIK, femtoLASIK (arba FS LASIK) ir naujovė Lietuvos rinkoje – SMILE korekcija“, – tikslina Š. Sologubovas.
Lietuviai dažniausiai renkasi paviršinius regos korekcijos metodus, ryžtasi kelias dienas praleisti namuose ir skirti laiką pooperaciniam regėjimo atsistatymui. Tokio korekcijos tipo efektas pasiekiamas per keletą savaičių.
Anot mikrochirurgo Š. Sologubovo, paviršinės regos korekcijos atveju, eksimeriniu lazeriu yra tiesiai paveikiama paviršinė ragenos dalis, lazerio spinduliu plokštinant ir suformuojant reikiamą ragenos formą, nugarinamas viršutinis epitelio sluoksnis ir pagerinamas matymas.
„Įsivaizduokite, kad nusibrozdinote odą – jai reikia šiek tiek laiko sugyti, atauginti naują sluoksnį. Lygiai tokiu pat principu veikia ir paviršinė regos korekcija lazeriu – per kelias pirmąsias pooperacines dienas atauga naujas epitelio sluoksnis, sugyja ragenos paviršius. Gijimo pagreitinimui ir palengvinimui yra dedami laikini apsauginiai kontaktiniai lęšiai“, – teigia gydytojas.
Anot jo, paviršinės regos korekcijos lazeriu procedūra yra visiškai beskausmė, tačiau retas kuris išvengia pooperacinio gijimo diskomforto.
„Kad šios kelios dienos pacientams būtų kuo lengvesnės, duodami visi pooperacinio gijimo metu reikalingi vaistai. Esant neblogai skausmo tolerancijai, pacientai jaučiasi geriau, tačiau nereikia viltis, kad kol organizmas darbuojasi augindamas naują ląstelių sluoksnį, nieko nejausite – akys gali ašaroti, dilgčioti, norėsis vengti šviesos“, – patirtimi dalijasi Š. Sologubovas.
Neturintiems laiko – greita išeitis
Kai kurie pacientai viliasi greito rezultato ar išvis netoleruoja skausmo, todėl ilgesnio atsistatymo periodas gali tapti iššūkiu. Tokiu atveju, pasitelkus tobulėjančias technologijas, operacijos atliekamos femtoLASIK (FS LASIK) ar SMILE metodais, kuriuos itin pamėgę skandinavai.
Anot oftalmologo, FS LASIK korekcijos atveju vienu lazeriu (femtosekundiniu) yra suformuojamas ir atkeliamas ragenos lopelis, kito lazerio (eksimerinio) spinduliu veikiama, plokštinama paviršinė vidinė ragenos dalis ir lopelis grąžinamas atgal. Tai yra vienas populiariausių korekcijos metodų visame pasaulyje. Svarbu nepainioti šio regos korekcijos metodo su mechaniniu mikrokeratomu atliekamu LASIK, kurį prieš dešimtmetį pakeitė femtosekundinis lazeris.
„Atliekant regos korekciją FEMTO būdu, paviršinis ragenos sluoksnis išsaugomas ir akys sugyja greitai, o visas efektas pasiekiamas vos per kelias dienas, neprarandamas darbingumas. Lietuviai žiūri kiek atsargiau į šio tipo procedūrą dėl papildomo žingsnio formuojant lopelį, tačiau ji rinkoje jau daugelį metų ir jei nebūtų tiek patikima bei saugi, nebūtų taip plačiai atliekama“, – tvirtina Š. Sologubovas.
Anot gydytojo, pats komfortiškiausias variantas – regos korekcija SMILE metodu, užtikrinanti itin greitą akių gijimą, tuo pačiu išsauganti ragenos audinio vientisumą ir maksimaliai sumažinanti diskomfortą dėl po korekcijos lazeriu pasitaikančio akių sausumo.
„Šio tipo regos korekcija minimaliai paveikia rageną, todėl pacientas gali ne tik išvengti sausų akių, bet iškart grįžti į įprasto gyvenimo ritmą, užsiimti kontaktiniu sportu bei mėgautis laisve be akinių ir kontaktinių lęšių“, – skirtumus vardija mikrochirurgas.
Nei vienas regos korekcijos lazeriu tipas nėra geresnis ar blogesnis už kitą, nes galutinis matymo rezultatas korekciją atliekant bet kuriuo metodu yra pasiekiamas vienodas, skiriasi tik pooperacinio periodo laikas ir operacijos atlikimo technika.
„Pacientai dažnai nori rinktis patį geriausią metodą, tačiau tokio nėra. Geriausias yra tas, kuris labiausiai tinka konkrečiam pacientui pagal sveikatos ir akių būklę, yra saugus ir užtikrinantis maksimaliai gerą matymą kuo ilgiau“, – apibendrina Š. Sologubovas.
