– Tikriausiai vienas iš labiausiai gąsdinančių faktų apie glaukomą yra tai, jog žmogus gali nejausti simptomų, tačiau liga jau bus ir akims jau kenks. Ar tai tiesa? Kaip taip gali nutikti? Kiek laiko nuo ligos pradžios galima nejausti simptomų?
– Pirminė atviro kampo glaukoma arba tiesiog glaukoma yra lėtinė liga, kuri laipsniškai pažeidžia regos nervą ir blogina matymą. Kadangi procesas vyksta lėtai, o žiūrint abiem akimis dažnai viena akis kompensuoja kitą akį, žmogus gali nejausti pablogėjusio matymo iki vėlyvosios ligos stadijos. Blogiausia, kad tada jau nebegalime atstatyti matymo.
– Ar tai dažna liga? Kaip dažnai ji sukelia aklumą?
– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, glaukoma yra antra dažniausia išvengiamo regos aštrumo pablogėjimo priežastis. Šiuo metu pasaulyje sergančiųjų glaukoma yra apie 76 milijonus. Negydoma glaukoma progresuoja be jokių akivaizdžių simptomų ar požymių, kuriuos galėtų pastebėti pats žmogus, ir laipsniškai blogina matymą iki aklumo. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje gali būti virš 10 milijonų žmonių, aklų dėl glaukomos.
– Dėl ko atsiranda glaukoma?
– Regos nervo pažeidimas vystosi dėl padidėjusio spaudimo akies viduje. Akis nuolatos gamina akies skystį. Kiek naujo akies skysčio pagaminama, tiek turi ištekėti iš akies. Akies skystis drenuojasi pro akies priekinės kameros kampą. Jei ši struktūra neveikia taip, kaip turėtų, dėl susikaupusio skysčio kyla akies spaudimas ir yra spaudžiama jautriausia akies struktūra – regos nervas. Regos nervas yra sudarytas iš daugiau nei milijono nervinių skaidulų, kurios kaip elektros laidas perduoda impulsus į smegenis. Jei regos nervas yra spaudžiamas, nervinės skaidulos žūva ir atsiranda regos lauko „iškritimai“ arba defektai. Jiems susiliejant, siaurėja akiplotis ir blogėja matymas. Aklumas išsivysto tada, kai žūva visos nervinės skaidulos.
– Kam ji gresia labiausiai? Gal yra kokie nors rizikos veiksniai?
– Vienas iš nekoreguojamų glaukomos rizikos veiksnių – amžius. Literatūroje nurodoma amžiaus riba, nuo kurios dažniausiai pradeda vystytis glaukoma – 60 metų. Jeigu šeimoje yra sirgusių glaukoma (tėvai, seneliai, broliai, seserys), pradėti tikrintis dėl glaukomos profilaktiškai reikėtų nuo 40–ties metų. Cukrinis diabetas, akių traumos, uždegiminės akies ligos taip pat gali paskatinti glaukomos atsiradimą.
– Kaip ji pasireiškia? Ar simptomai atsiranda po truputį, ar staigiai?
– Ankstyvose glaukomos stadijose nėra jokių požymių, išduodančių ligą. Progresuojant glaukomai, akipločio defektai susilieja ir matymo pablogėjimas pajaučiamas tik tada, kai jau yra per vėlu jį sugrąžinti.
– Kokio amžiaus žmonės ja suserga? Ar ji gresia tik vyresniems?
– Glaukoma dažniau yra vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau reikia turėti omenyje, kad padidėjęs akies spaudimas retais atvejais gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, netgi jaunesniems nei 40 metų žmonėms, todėl profilaktinio akių tyrimo metu rekomenduojama matuoti akispūdį, įvertinti regos nervą, ištirti regos lauką.
– Kaip galima apsisaugoti nuo glaukomos ir kaip ją greičiau atpažinti?
– Pagrindinis apsisaugojimo būdas – reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, kurių metu matuojamas akies spaudimas, vertinama regos nervo būklė, tiriamas akiplotis. Profilaktinių patikrinimų pagrindinis tikslas – aptikti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Kiekvienam pacientui, apsilankiusiam pas akių gydytoją, turi būti pamatuotas akies spaudimas, apžiūrėtas regos nervas ir, jei reikia, paskiriami papildomi tyrimai.
– Kaip dažnai reikėtų tikrintis akis, kad nepraleistume tokių klastingų ligų?
– Sulaukus 40 metų, rekomenduojama visiems žmonėms atlikti profilaktinį akių patikrinimą, kurio metu gydytojas įvertina akies būklę ir gretutinius veiksnius. Pavyzdžiui, ar šeimoje yra sergančių glaukoma, kokia regos nervo būklė, koks akies spaudimas, ir pagal tai paskiria, kada reikėtų atvykti pakartotiniam apsilankymui. Jeigu šeimoje yra glaukoma, profilaktinis akių tyrimas rekomenduojamas kas metus. Įtariant glaukomą, apsilankymo dažnumą sprendžia gydantis gydytojas.
– Koks yra glaukomos gydymas, ar ji išgydoma visiškai? Ar gali būti taip, kad, jei liga labai apleista, aklumo žmogus neišvengs?
– Glaukomos gydymas dažniausiai yra pradedamas medikamentais. Pacientui yra paskiriami lašai ir paaiškinama, kaip juos lašinti. Vėliau pacientui yra paskiriamas pakartotinis vizitas patikslinti, ar lašai pakankamai sumažina akies spaudimą. Papildomas gydymas prie lašų gali būti lazeriu. Šio gydymo metu tam tikriems kruopščiai atrinktiems pacientams, nes ne visiems šis gydymas tinka, lazeriu pagerinamas akies skysčio nutekėjimas. Jeigu negelbsti akių lašai ir lazerinis gydymas, tada reikia skirti chirurginį glaukomos gydymą, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti akies spaudimą.
Glaukomos gydymo sėkmę dažnu atveju lemia paciento motyvacija gydytis ir sąžiningas lašų lašinimas. Akių spaudimą mažinantys lašai veikia trumpai, nuo 12 val iki 24 val, todėl reguliarus lašų lašinimas yra labai svarbus kontroliuojant akių spaudimą. Kartais, net ir dedant visas pastangas, akies spaudimas gali būti sunkiai kontroliuojamas, todėl glaukomos gydyme labai svarbu paciento ir gydytojo bendradarbiavimas.
