Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Dovydo Gasiūno, pirmoji kontaktinių lęšių naudojimo klaida – netinkama jų priežiūra ir naudojimas.
„Visų pirma įsidedant ir išsiimant kontaktinius lęšius, privaloma laikytis bendrųjų higienos taisyklių – tinkamai nusiplauti rankas, pasiruošti vietą, kur tai bus atlikta. Svarbu atkreipti dėmesį į kontaktinių lęšių naudojimo reikalavimus, nurodytus ant pakuotės – kontaktinių lęšių galiojimo terminą, kokį laikotarpį ir kaip kontaktinius lęšius galima naudoti bei kaip tinkamai juos dezinfekuoti.“, – teigia gydytojas.
Taip pat reikėtų laikytis kontaktinių lęšių skysčio naudojimo rekomendacijų. Nesilaikant prieš tai išvardytų patarimų, didėja akių infekcijos rizika ir tai – ne vienintelė problema, kurią išskiria mikrochirurgas. Netinkamai dedantis ar išimant kontaktinius lęšius, taip pat galima sukelti paviršinius akių pažeidimus.
„Geriausia, kad pirmąjį kartą apie procesą papasakotų ir jį parodytų šios srities specialistas. Naudojant netinkamą techniką, galima pažeisti kontaktinį lęšį, o smulkūs paviršiniai akies pažeidimai gali sukelti didelį diskomfortą. Pavyzdžiui, įbrėžus rageną, gali būti jaučiamas svetimkūnio pojūtis akyje, šviesos baimė, ašarotekis, akis gali parausti ar net suprastėti regėjimas “, – patirtimi dalijasi D. Gasiūnas.
Anot jo, nuolat nešiojami kontaktiniai lęšiai taip pat gali sąlygoti akių sausumą, ypač, jei pažeidžiamas jų nešiojimo terminas.
„Sulaukiame pacientų, kurie vienadienius lęšius nešioja ir kelis mėnesius, o kartais užsimena, kad jų neišsiima net nakties metu. Naudojant kontaktinius lęšius ašarų plėvelė padalinama į dvi dalis (prieš ir už kontaktinio lęšio), todėl sumažėja ašarų kiekis drėkinantis akies paviršių. Mechaninis vokų dirginimas sukelia Meibomo liaukų disfunkciją, dėl ko sumažėja riebalinio sekreto išsiskyrimas, todėl prarandamas ašarų plėvelės stabilumas“, – įspėja mikrochirurgas.
Šie ašarų plėvelės pokyčiai lemią didesnę kontaktinio lęšio trintį su ragena ir vokų jungine, o ilgalaikiai pakitimai gali sukelti pažeidimus ar uždegiminius procesus.
Alerginės reakcijos, neišnagrinėtos produktų sudėtys taip pat gali sukelti diskomfortą.
„Žmonės retai kada skaito sudedamųjų dalių aprašus, o dažnu atveju nurodytų pavadinimų nesupranta, todėl svarbu kontaktinius lęšius ir jų skystį pirkti ne savo nuožiūra, o patarimo teirautis optometrijos specialisto ar akių ligų gydytojo“, – teigia D. Gasiūnas.
Greitas ir saugus sprendimas
Kad ir kaip teisingai lęšius prižiūrėtume, vis tiek turime daryti pertraukas nuo jų naudojimo. Jei lęšiai nešiojami be perstojo, galimi ragenos uždegimai, degeneracijos ar deformacijos (kitaip vadinamos ektazijomis), kurioms panaikinti gali būti reikalinga ir ragenos persodinimo operacija.
„Lęšiai gali būti keičiami akiniais, o visišką laisvę vertinantys ir aktyvų gyvenimo būdą gyvenantys gali pasidomėti regos korekcija lazeriu“, – pataria mikrochirurgas.
Anot jo, jei pacientas yra 18–45–erių metų amžiaus, neserga jokiomis gretutinėmis akių ar autoimuninėmis ligomis, regėjimo sutrikimas yra nuo -8 iki +3 dioptrijų, ragena pakankamo storio, lazerinė korekcija gali būti puikus sprendimas pamiršti kontaktinių lęšių keliamą diskomfortą ir pavojus.
„Šiuolaikiniais lazeriais koreguojamos ne tik refrakcijos ydos (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas), bet ir sumažinama akių sausumo ar uždegimų keliama rizika nuolat nešiojant kontaktinius lęšius.
Atlikus regos korekciją lazeriu, pacientas gali pamiršti apie akinių ar kontaktinių lęšių naudojimo, priežiūros principus ir tiesiog džiaugtis tinkamai koreguota sveika rega“, – apibendrina D. Gasiūnas.
