Negydoma praeina per savaitę, gydoma – per septynias dienas. Tokiu žinomu principu vadovaujasi daugelis sloguojančių žmonių. Ir neskuba pas medikus, tikėdami, kad sloga – ne liga. Gerai, jei tikėjimas pasiteisina ir, naudojant tinkamas priemones, po kelių dienų sloga praeina.
Bet dažniausiai ligoniai neturi kantrybės laukti, stokoja išminties tinkamam gydymui atrasti ir slogą puola gydyti patys, nusipirkdami plačiai reklamuojamų vaistų, kurie kažkam jau padėjo pasveikti arba iš karto reikalaudami gydytojo skirti antibiotikų – kad sloga greičiau praeitų.
„Abu ėjimai neteisingi“, - perspėja gydytoj J. Šneider, neseniai pradėjusi dirbti Alytuje, Pulko gatvėje, esančiame Ausų-nosies-gerklės ligų kabinete.
Anot jos, gydant slogą, kaip ir bet kurią kitą ligą, pirmiausia reikia nustatyti jos priežastį. O tos priežastys būna labai įvairios ir kartais kelios vienu metu. Sloga gali būti bakterinė, virusinė, alerginė ir netgi emocinė.
„Mūsų srities medikams darbo niekada netrūksta: ausų, nosies, gerklės ligomis, o ypač sloga, susergama ir nuo karščio, ir nuo šalčio, lyjant plinta epidemijos, šylant orui prasideda alergijos“, - slogai palankius orus vardijo gydytoja J. Šneider.
Jai teko gydyti ir pacientę, kurią kamavo panikos sloga – moteris pradėdavo labai stipriai sloguoti tam tikrais momentais, kurie jai keldavo paniką. Sloguojantį žmogų siųsti psihologo konsultacijai – toli gražu neįprasta, bet kartais tai gali būti vienintelė galimybė pasveikti.
Slogos, kaip ir net kurios kitos ligos, priežastį geriausiai padeda nustatyti du dalykai: tiksli anamnezė ir geri tyrimai. „Kiekvienas ligonis labai daug gali pasakyti apie savo ligą, tik reikia atidžiai jo klausytis“, - įsitikinusi gydytoja.
Nustatant slogos priežastį, būtina paimti pasėlius, prireikus – atlikti kraujo tyrimą. Tik išsiaiškinus ligos priežastį, galima skirti efektyvų gydymą. „Kabinete, kuriame dirbu Alytuje, yra labai gera diagnostinė aparatūra, kuria galima tiesiog nufilmuoti nosiaryklę, gerklas, aiškiai matyti pakitimus, jeigu jų yra“, - kalbėjo J. Šneider.
Pulko g. 58 Alytuje esančiame kabinete atliekamas pasėlio paėmimas iš visų LOR organų dėl bakterijų ir grybelio su antibiotikogramomis, klausos tyrimas ir timpanograma su klausos aparato pritaikymu, sidabro nitrato aplikacijomis gydomas lėtinis faringitas, teikiamos kitos su LOR ligų gydymu susijusios paslaugos.
Pasak gydytojos, viena didžiausių blogybių, kurios griebiasi sloguoti pradėję žmonės – antibiotikų vartojimas. Antibiotikai padeda tik tam tikrais atvejais, o nusilpnina organizmą – visais. Todėl juos reikia vartoti tik tuomet, kai tai tikrai būtina.
Kai nebūtina – užtenka skystinančių priemonių, kitų gydytojo po atliktų tyrimų paskirtų vaistų. Padeda ir paprasti kasdieniai įpročiai – dažnai plauti rankas, pabūti gryname ore, gerai išvėdinti patalpas, pasirinkti oro sąlygoms tinkamą aprangą ir avalynę, gerti vandens.
„Paprastas vanduo yra labai geras vaistas ir nereikia tikėtis, kad jį gali atstoti kiti skysčiai. Mūsų organizme lieka tik vanduo ir žalioji arbata. Vis kiti išgerti skysčiai pasišalina dvigubais kiekiais“, - priminė gydytoja J. Šneider, linkėdama nesirgti, o susirgus – tinkamai gydytis.
