Tiesa, kartais tai, ką laikome peršalimu, gali būti ir alergijos požymiai. Žmonės nustemba tai sužinoję, nes anksčiau su alergija žiedadulkėmis nebuvo susidūrę, taigi netiki, kad gali ja susirgti. Tačiau „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Goda Papaurėlytė patvirtino, kad alergija gali pasireikšti ir vėlesniuose gyvenimo etapuose.
„Alergijos gali išsivystyti naujiems alergenams, kurie iki tol nebuvo dažnai sutinkami, ar pacientas visiškai nebuvo jų sutikęs. Tai gali būti dėl gyvenamosios vietos keitimo tiek į kitą šalį, tiek tiesiog į kitus namus.
Taip pat alergijai išsivystyti didelę reikšmę turi paciento imuninė sistema. Jei imunitetas nusilpęs, didesnė alergeno koncentracija gali sukelti organizmo atsaką, kuris iki tol buvo nejuntamas ar juntamas nežymiai. Vaistinėje sutinkame pacientų, kurie skundžiasi alergijos simptomais pirmą kartą, nors prieš tai neturėjo panašių simptomų.
Alergenais dažnai tampa medžių žiedadulkės. Kaip ir minėjau anksčiau, labai tikėtina, kad tokie pacientai persikraustė, ar bent medžių žydėjimo metu dažniau lankėsi toje vietoje, kur auga augalai, kurių žiedadulkės juos alergizavo“, – portalui „Delfi“ paaiškino vaistininkė.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Taigi, kaip atskirti, kokia liga kamuoja – alergija ar peršalimas? Juk abi ligos gali pasireikšti tokiais simptomais kaip čiaudulys, bėganti ir užsikimšusi nosis bei nuovargis.
„Alergija gali prasidėti iš karto po kontakto su alergenu ir tęstis tol, kol jis nebus pašalintas. Tai gali užtrukti 1 dieną ar net kelis mėnesius, taigi nėra apibrėžto ligos eigos laiko tarpo.
Pagrindiniai alergijos simptomai: ašarojančios ar niežtinčios akys, bėganti nosis, skaidrios ir vandeningos nosies gleivės, patinimas veido srityje bei staigi simptomatikos pradžia. Alergijai nebūdingas karščiavimas ar raumenų skausmas.
Peršalimu dažniausiai sergama šaltuoju metu sezonu ir jis trunka iki 2 savaičių, simptomatika progresuoja palaipsniui. Gali būti juntamas bendras skausmas, nosyje gali atsirasti geltonos ar žalsvos spalvos gleivių ir pacientas gali karščiuoti, atsirasti kosulys, gerklės skausmas“, – paaiškino G. Papaurėlytė.
Gydydamiesi slogą padaro klaidą
Peršalimo ligas (arba tai, ką jomis laikome), paprastai esame linkę gydytis patys. Tad kas geriausiai pagelbėtų sunegalavus?
„Pirmiausia rekomenduočiau nosies gleivinę dažniau praplauti jūros vandeniu – tai tinka tiek peršalimo, tiek alergijos atveju, – patarė pašnekovė, tačiau įspėjo ir apie galimus savigydos pavojus: – Dažna savigydos klaida yra neracionalus dekongestantų (dažniausiai preparatų su ksilometazolino hidrochloridu) naudojimas. Tokie vaistai neretai gali net užtęsti ligos eigą, sukelti taip vadinamą „medicininę slogą“. Primenu, kad dekongestantų nepatariama naudoti ilgiau nei savaitę ir svarbiausia juos vartoti saikingai“.
Vaistininkė atkreipė dėmesį ir į klaidingą įsitikinimą, kad, pasireiškus alergijai, antihistamininis vaistas ją išgydys ir simptomai nebepasikartos.
„Taip, šie vaistai tol, kol vartojami, sumažins alergijos simptomus. Visgi, tie patys simptomai gali sugrįžti, kai vaisto poveikis baigsis, o pacientas vis dar bus kontakte su alergenu. Taigi, svarbiausias dalykas yra išsiaiškinti, kas alergizuoja ir kuo greičiau pašalinti alergeną iš aplinkos“, – rekomendavo G. Papaurėlytė.
Kada kreiptis į specialistą?
Kamuojamiems pavasarinės alergijos ji rekomendavo einant į lauką užsidėti medicininę kaukę ar respiratorių – tai sumažins kontaktą su alergenais, tokiu būdu simptomai bus mažesni.
„Karantino metu sumažėjo tiek visų oro-lašeliniu būdu plintančių susirgimų, tiek alergijų. Buvo pastebėta, kad ypač FFP2 tipo veido kaukės-respiratoriai gali padėti sumažinti įkvepiamų alergenų kiekį, kadangi šio tipo kaukės geriau priglunda prie veido ir sudaro fizinį barjerą tarp aplinkos ir burnos bei nosies gleivinės. Taigi, nešiojant veido kaukę galbūt ir neišvengsit alergijos, bet jos intensyvumas tikrai gali būti mažesnis.
Visiškai išvengti susidūrimo su alergenais galima tik pašalinus alergeną iš aplinkos, jei tai maistas – atsisakyti produktų, turinčio alergeno sudėtyje, jei tai žiedadulkės – žydėjimo metu vengti lankytis šalia tų augalų“, – pasakojo G. Papaurėlytė.
Kartu vaistininkė įspėjo, kada reikėtų liautis bandyti su peršalimo ligų ar alergijos simptomais kovoti savarankiškai ir kreiptis į specialistus.
„Kreiptis į gydytoją ar vaistininką rekomenduočiau, jei sloga intensyvėja, gleivės keičia spalvą ir tampa klampesnės, jaučiamas spaudimas ar skausmas kaktos bei skruostikaulių srityje arba atsiranda ausų skausmas, karščiuojama (>38,5 laipsnių C) ilgiau nei 3 dienas ir temperatūra nekrenta, simptomatika blogėja ar nejaučiamas gerėjimas, atsiranda papildomų nusiskundimų – gerklės skausmas, kosulys, silpnumas“, – sakė G. Papaurėlytė.
