Dabar, kai Lietuvoje vėl paskelbtas karantinas, suskaudus dančiui pakliūti į polikliniką ypač sudėtinga. Kada tai baigsis, niekas nežino, tad privačiai dirbantys medikai bando atlaikyti antplūdį klientų, kuriems kainos jau neberūpi.
„Ir liūdna, ir baisu, kad šiandien tenka sutikti itin daug jaunų pacientų, keturiasdešimtmečių, jau nebeturinčių savų dantų. Jų lūkesčiai labai dideli ir labai suprantami – juk tai dirbantys žmonės, kurie vieną po kito praranda dantis. Gyvenimo kokybė dėl to smarkiai nukenčia ir, žinoma, situaciją būtina taisyti“, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja odontologė-ortopedė Jūratė Vėbrienė.
Tokių pacientų, anot specialistės, nebūtų visai arba būtų žymiai mažiau, jei odontologas nebūtų laikomas „gaisrų gesintoju“, pas kurį einu, kai skauda. Neskauda – profilaktikos nereikia.
„Dažnu atveju, jei vaikystėje būtų tinkamai su ortodontu sudėlioti akcentai, dabar tokio skaičiaus jaunų bedančių neturėtume. Pirmiausia, ką tėvai gali ir privalo daryti dar šiandien – nuo mažų dienų valyti vaikams dantis. Ir ryte, ir vakare. Nuo 7–8 m. po truputį mokyti juos pačius tai daryti ir pasitikrinti su apnašas nudažančiomis tabletėmis – jos labai puikiai padeda pamatyti, ar jūsų atžala jau pasirengusi valytis dantis savarankiškai“, – sako medikė.
Ji pataria ir vėliau kas kelis mėnesius dažančiomis tabletėmis patikrinti, ar vaikas neapleido pareigų ir dantukus valosi tvarkingai. Taip pat J. Vėbrienė pataria su 6–7 m. vaiku būtinai apsilankyti pas gydytoją ortodontą. Šis, apžiūrėjęs, kaip auga dantys, nustatys, kokie galimi pavojai, galbūt lieps kurį laiką panešioti plokštelę, kad nuolatiniai dantys augtų taisyklingai, negestų.
Taip pat vis dar labai gajus mitas, kad pieninių dantų taisyti neverta, nes jie vis tiek iškris.
„Tai visiška netiesa, – sako medikė. – Pirmiausiai, nesugydytas pieninis dantis gali pažeisti nuolatinį, kuris išaugs jau sugedęs, kartais net ir nepataisomai.“ O kartais, kai tenka traukti pažeistą pieninį dantuką, tėvai pamiršta, kad po to taip pat būtina pasirodyti ortodontui. Nes čia jau gali būti reikalinga ortodontinė kilpelė, kad dantys nesugriūtų, o vietoj išrauto pieninuko laikui atėjus gražiai sudygtų nuolatinis, kuriam ten būti ir priklauso.
Tik sveiki dantys atlieka savo funkcijas
Kai tėvai dėl įvairių priežasčių, kartais dėl laiko stokos, kartais dėl nežinojimo, nepadeda vaikui prižiūrėti dantukų, vėliau suaugusiam žmogui gali būti labai sunku sutvarkyti paliktas klaidas ar iš naujo įprasti prie tinkamos higienos.
„Praktika ir ilgalaikis stebėjimas rodo, kad pas dantų higienistą vaikas privalo pradėti lankytis nuo 10 m. Laiku ir tinkamai prižiūrimi dantys tarnauja taip, kaip sumanyta motulės gamtos – taisyklingas sąkandis neleidžia per anksti nudilti, išlaiko tinkamą dantų aukštį, veido formą,“ – sako „Nordclinic“ gydytoja odontologė-ortopedė J. Vėbrienė. Laiku nesuformavus teisingų įgūdžių, atsiranda liūdnos pasekmės – kai vaikystėje būtų pakakę paprastos plokštelės, suaugę žmonės nemenkai kompleksuoja nešiodami kabes, kurių ir kaina atitinkama. Susigrūdę dantys nėra gerai išvalomi, tarpdančiuose kaupiasi apnašos, tose vietose dantys dažniau linkę gesti, gali atsirasti nemalonus burnos kvapas, periodontitas. „Labai svarbu suvokti, kad viskas, ką kažkada mums davė tėvai, o šiandien patys duodame savo vaikams, gali labai įtakoti savijautą ir net gyvenimo kokybę, pasitikėjimą savimi“, – sako medikė.
Savi dantys pigiau, bet ar patikimiau?
Pacientų būna įvairių – itin disciplinuotų arba, priešingai, tokių, kurie retai pasako tiesą. Bet burnoje medikams viskas puikiai matosi, nieko čia nepaslėpsi. Rūko ar ne, dantis valo reguliariai, ar tik tada, kai prisimena? Gydytoja įsitikinusi, kad labai svarbu vaikystėje tėvų suformuoti įpročiai ir tai, kaip vaikai matė darant tėvus – ar jie lankėsi pas medikus, ar ne, reguliariai valėsi dantis, ar ne.
„Žinoma, smagu, kai ateina pacientas, ir tu matai – dantys tikrai valomi du kartus per dieną, tikrai naudojamas tarpdančio siūlas, o ir profilaktinės higienos jis nepamiršta. Su tokiu pacientu beveik nėra, ką veikti ir, tiesą pasakius, pinigų jis išleidžia mažiau nei tas, kuris dantimis nesirūpina. Galime paskaičiuoti: jei suskaudo dantį, ir reikia taisyti kanalus, viskas labai paprasta – vieno kanalo taisymas kainuos apie 150 eurų.
Dantyje tokių kanalų gali būti net trys ar keturi. Ir matom, kad vieno danties taisymo kaina išauga iki 450–500 eurų. Kiek tas dantis pacientui kainuos, niekas nežino, o gal po metų jį išvis reikės traukti – viskas priklauso nuo genetikos ir, žinoma, dantų priežiūros. Tada pacientas pradeda svarstyti, gal sukti implantą, kurio kaina – apie 700 eurų, tačiau gamintojas jam suteikia 10 metų garantiją.
Nors aš, gydytoja, esu už dantų išsaugojimą, ir tik tuomet, kai danties prognozė prasta, kalbu apie implantų naudojimą. Bėda ta, kad pacientai nesikreipia gydytis laiku. Jei tai darytų, tuomet ir bėdos būtų mažesnės, greičiau išsprendžiamos ir mažiau kainuotų“, – dantų gydymo išlaidas skaičiuoja odontologė-ortopedė Jūratė Vėbrienė.
Medikė tėvams pataria dabar pat apžiūrėti savo vaikų dantukus – jei jie auga nelygiai, matosi, kad kažkuris kreivas arba yra dantų sangrūdų, nelaukti ir užrašyti pas specialistą – pradėti gydyti, kai tik įmanoma. Anot odontologės, tai – geriausia, ką galima padaryti dėl savo vaiko.
