Siūlo įtraukti vaistininkus
Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc. šalies gyventojų. Iš jų 55 proc. teigia visuomet pasirūpinantys vaistų atsarga kelionėms ar nenumatytiems atvejams, tad dažnai jų lieka nesuvartotų. 39 proc. teigia sukaupę medikamentų likutį dėl nebaigto vaistų vartojimo kurso, 27 proc. – nutraukę vaistų vartojimą, kadangi paskirti vaistai jiems netiko.
„Sveikatos apsaugos priežiūros institucijos bei politikai, kuriems iš tiesų rūpi pacientų sveikata, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 4 iš 10 pacientų nesilaiko gydytojų paskirto gydymo. Deja, vaistininkams Lietuvoje nėra priskirta funkcija prižiūrėti, kaip pacientai laikosi paskirto gydymo, kaip ir nėra teisinės sistemos, įtvirtinančios glaudesnį vaistininkų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą“, – atkreipia dėmesį apklausą inicijavusios Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, bendradarbiaujant valstybės institucijoms, pacientų, gydytojų, vaistinių ir farmacijos specialistų organizacijoms, tikslinga sukurti sistemą, kuri padėtų palaikyti pacientus, ypač naujai susirgusius lėtinėmis ligomis.
„Tinkamo gydymosi režimo laikymosi užtikrinimas pirmiausia prisidėtų prie geresnės gyventojų sveikatos, taip pat sumažintų valstybės lėšų poreikį gydymo ir vaistų kompensavimo išlaidoms. Be to, tai iš esmės padėtų sprendžiant neracionalaus vaistų vartojimo problemą – suprantama, kad esant neramiems laikams ar keliaudami gyventojai įsigyja vaistų nenumatytiems atvejams, tačiau jei pacientai savavališkai nutraukia gydytojų paskirtą gydymo kursą, tai negali nekelti susirūpinimo“, – sako vaistinių asociacijos vadovė.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko š.m. rugsėjo 25 – spalio 3 d., joje dalyvavo 1013 respondentų.
Atkreipkite dėmesį į pakuotę
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Domantas Paulauskas portalui „Delfi“ pasakojo, kad nebereikalingus vaistus priima visos Lietuvos vaistinės. Visgi visko iš vaistinėlės į vaistines nešti nereikėtų.
„Vaistinės priima tiktai vaistus, todėl gyventojus mes visą laiką perspėjame, kad prieš nešdami savo naikintinus vaistus peržiūrėtų ženklinimą. Tarkime, jeigu ant pakuotės yra parašyta „receptinis vaistas“, „nereceptinis vaistas“, juos būtent reikia atnešti į vaistinę. Bet jeigu ant pakuotės yra parašyta „maisto papildas“ ar „medicinos priemonė“, šių pakuočių nereikėtų nešti į vaistinę, jas yra saugu išmesti su komunalinėmis atliekomis“, – aiškino vaistininkas D. Paulauskas.
Nemeskite vaistų į unitazus ar šiukšlines
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pranešime žiniasklaidai sakė, kad vis dar padarome nemažai klaidų rūšiuojant vaistus ir pasidalijo svarbiausiomis taisyklėmis juos rūšiuoti teisingai.
Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai, teigia vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai.
Į vaistines atneškite ne maisto papildus, bet vaistus
„Kartais žmonės į vaistines atneša ne tik nebereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiavimui laukiami tik vaistai, o visus anksčiau minėtus vitaminus ir medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinimui į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia J. Aleknienė.
Netaupykite nebereikalingų vaistų
„Viena iš savigydos daromų klaidų – tai nebereikalingų vaistų taupymas „atsargai“. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia, atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų, jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, būtinai atneškite juos į vaistinę saugiam utilizavimui“, – pataria J. Aleknienė.
Kaip rūšiuoti švirkštus ir gyvsidabrio termometrus?
Vaistininkė pasakoja, kad kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Pastarųjų negalima paprastai išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Tokiais atvejais vaistininkė pataria šias medicinos priemones atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tai ypač svarbu norintiems išmesti gyvsidabrio termometrus, tuo tarpu išmesti švirkštus galima ir su buitinėmis atliekomis – tik tokiu atveju svarbu juos saugiai supakuoti, kad nekiltų pavojus kitiems.
Pasitikrinkite kas pusę metų
Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius, todėl vaistininkė pataria nusimatyti laiką, kada reguliariai atliksite vaistinėlės pertvarką. Anot jos, pusė metų – tai optimalus laikotarpis, per kurį vertėtų atsakingai peržiūrėti visos vaistinėlės turinį.
