Menopauzė prasideda išsekus kiaušidėms
Vidutiniškai menopauzė pasireiškia apie 51 gyvenimo metus, nuo 45 iki 57 metų. Šiuo laikotarpiu, taip pat ir prieš prasidedant menopauzei, moterys patiria įvairius simptomus.
Kaip pasakoja Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė, iš pradžių mėnesinės tampa nereguliarios, jos dažnėja, kartais pasidaro gausesnės – dėl to dažniausiai moterys kreipiasi į gydytojus. Atsiranda ir kiti simptomai, tokie kaip karščio pilimas, naktinis prakaitavimas, nemiga.
Menopauzė atsiranda dėl laipsniško kiaušidžių funkcijos išsekimo. Kaip ir visas žmogaus kūnas, taip ir kiaušidės turi savo gyvavimo periodą – artėjant menopauziniam laikotarpiui, kiaušidžių funkcija pradeda sekti, todėl kliniškai pasireiškia menstruacinio ciklo sutrikimai.
„Menopauzė yra laikotarpis, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina 12 mėnesių. Tai mums rodo, kad kiaušidžių funkcija yra išsekusi. Vėliau mažėja moteriškų lytinių hormonų ir dėl to pasireiškia įvairūs simptomai“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Ieva Brimienė.
Kada pasireikš menopauzė, priklauso nuo kelių veiksnių. Prof. D. Ramašauskaitė pasakoja, kad reikėtų atsižvelgti, kada mėnesinės prasidėjo, kada menopauzė atėjo mamai, sesei. Jei mėnesinės prasidėjo anksčiau, tikėtina, kad ir menopauzė prasidės anksčiau nei kitoms moterims. Kodėl? Gydytoja paaiškina – taip yra dėl kiaušidėse esančių folikulų.
„Yra tam tikras rezervas folikolų. Daugiausiai folikulų kiaušidėse yra tuo metu, kai moteriškos lyties vaisius yra mamos įsčšiose, tuo metu būna apie 20 mln. folikulų. O jau gimusi mergaitė turi 6–7 mln. Tų milijonų mažėja ir, kai ateina menopauzė, lieka apie tūkstantį folikolų kiaušidėse. Su tuo ir susiję visi pokyčiai“, – sakė prod. D. Ramašauskaitė. Taigi, jei anksčiau prasidės mėnesinės, anksčiau ateis ir menopauzė.
Ankstyvai menopauzei įtakos taip pat turi gyvenimo būdas, gretutinės ligos, itin svarbios endokrininės, skydliaukės ligos. Kaip ir visam kūnui, taip ir čia – įtaką daro ir sveika gyvensena. Be to, prie ankstesnės menopauzės gali prisidėti tam tikros medicininės procedūros.
„Esu operuojanti ginekologė, mes visą laiką stengiamės tausoti kiaušidžių rezervą, kad menopauzė neištiktų jaunų moterų arba neateitų anksčiau. Praeityje buvusios ir pakartotinės kiaušidžių operacijos gali turėti įtakos menopauzės atėjimo laikui. Taip pat chemoterapija, spindulinė dubens organų terapija“, – kalbėjo I. Brimienė.
Menopauzės smarkiai atitolinti neįmanoma
Pasak profesorės, stebuklingo recepto, kaip atitolinti menopauzę, deja, dar nėra. Visgi, gydytoja rekomenduoja sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, taip pat priduria, kad puikiai veikiančių ir šį laikotarpį atitolinančių vaistų ar papildų ieškoti neverta.
Tuo metu I. Brimienė pasakojo, kad smarkiai atitolinti menopauzės nepavyks, tad geriau galvoti, kaip ją kokybiškai išgyventi.
„1900 metais moterų vidutinė gyvenimo trukmė būdavo apie 50 metų, todėl nedaugelis jų išvis pasiekdavo menopauzės laikotarpį. Šiuo metu Lietuvoje dauguma moterų sulaukia šio periodo. Todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne kaip atitolinti menopauzę, o kaip ją išgyventi, nes nepavyks jos atitolinti taip smarkiai, kad išvis nesusidurtumėte“, – kalbėjo gydytoja.
Kai kurioms moterims kyla baimė, kad ankstesnę menopauzę lemia ir dirbtinis apvaisinimas. Pasak profesorės, tiesa, kad tai gali šiek tiek paskatinti menopauzės procesą, bet labai nedaug – vos keliais mėnesiais.
Gydytojos primena, kad lankytis pas ginekologus reikėtų kasmet, o ne tik tada, kai bijote, kad pajutote pirmuosius menopauzės simptomus.
Vienas iš sklandančių teiginių apie menopauzę yra tai, kad menopauzė susijusi su priešmentruaciniu sindromu (PMS). Tad jei PMS jaučiamas stipriai, neva ir menopauzė bus sunki. Visgi, pasak gydytojų, tai nėra tiesa, o PMS ryšio su menopauze neturi.
Prieštaringai vertinamas hormoninis gydymas – ar jo reikia?
Padėti išgyventi bjaurius menopauzės simptomus gali hormoninis gydymas. Tačiau dažnai moterys jo bijo – sakoma, kad šis gydymas skatina vėžį. Visgi, pasak gydytojų, jei menopauzė yra sunki, nereikia laukti, kol ji praeis pati, geriausia kreiptis į ginekologes ir ieškoti pagalbos.
Ar reikia hormoninio gydymo, pasak profesorės, priklauso nuo to, kaip moteris jaučiasi, taip pat nuo jos pačios sveikatos.
„Menopauzinė hormonų terapija perėjo įvairius laikotarpius. Iš pradžių buvo laikotarpis, kai ją norėjo skirti visoms moterims ir visada. Po to buvo manoma, kad išvis niekam neskirti, nes turi šalutinių poveikių. Dabar esame tame laikotarpyje, kai yra pats geriausias sprendimas skirti tada, kai reikia. Niekas gydymo nuo jos nepradės, reikia įvertinti moters būklę, peržiūrėti tyrimus, kartais atlikti papildomų tyrimų, įsiklausyti į skundus ir tik tada nuspręsti, ar pats tinkamiausias būdas yra hormonų terapija. Jei simptomai sunkūs, tikrai nei žolelės, nei sveika gyvensena nepadės, hormonų terapijos reikės. Jei simptomai nežymūs, gyvenimas kokybiškas, hormonų papildomų nereikia“, – pasakojo prof. D. Ramašauskaitė.
Kiekviena moteris į savo simptomus reaguoja skirtingai – kai kurios net ir juos jausdamos, pernelyg prastos savijautos nesureikšmina, todėl joms, pasak gydytojos Ievos, hormoninio gydymo skirti nereikėtų.
Neretai ir pačios moterys yra griežtai nusprendusios hormonų nevartoti.
„Moterys dažnai turi išankstinį nusistatymą, ar reikia jai gydymo, ar ne, turi griežtą įsitikinimą dėl hormoninio gydymo, vienai labai reikia, kita galvoja, kad tikrai ne. Mes suteikiame informaciją, o galutinį sprendimą priima moteris“, – sakė I. Brimienė.
Pasak gydytojų, dėl hormonų terapijos ir vėžio sukėlimo nuolat atliekami tyrimai.
„Todėl ir sakome, kad tikrai ne kiekvienai reikia hormonų terapijos, o jei ir reikia, svarbu įvertinti kitas papildomas ligas – krūtų būklę, kraujospūdį, krešumo sistemą. Tik tada nuspręsti, kokią hormonų terapiją reikia taikyti. Taip, yra duomenų, kad kai kurie hormoniniai preparatai didina krūties vėžio riziką, trombozių riziką. Todėl šių vaistų reikia ne kiekvienai. Bet ir bijoti nereikia, nes numanoma vėžio rizika ar kitos rizikos yra labai nedidelės, kitaip apie tai net nekalbėtume“, – paaiškino profesorė.
I. Brimienė pridūrė, kad vaginaliniai hormoniniai preparatai į kraują patenka labai mažais kiekiais ir krūties vėžio rizikos nedidina. Dar viena baimė – priaugti svorio pradėjus vartoti hormonus.
„Mitas, kad hormoniniai preparatai didina kūno masę. Jie neturi kalorijų. Kūno masė priklauso nuo mitybos ir apetito. Esant stipriems menopauzės simptomams ir paskyrus hormonų terapiją, kūno masė nedidėtų, o galbūt moteriai pavyktų ir lengviau numesti svorį. Bet apskritai svorio augimas menopauzės metu yra būdingas, nes lėtėja medžiagų apykaita“, – sakė I. Brimienė.
