Menopauzė oficialiai prasideda, kai 12 mėnesių iš eilės moteriai nėra menstruacijų. Maždaug 1 procentui moterų menopauzė prasideda iki 40 metų amžiaus, tai vadinama priešlaikine menopauze arba pirminiu kiaušidžių nepakankamumu. Apie 5 procentai moterų menopauzę patiria nuo 40 iki 45 metų. Tai dar vadinama ankstyva menopauze, rašoma pranešime žiniasklaidai
Prieš ir visu šiuo periodu gali pasireikšti naktinis prakaitavimas, svorio pokyčiai, sumažėjęs libido, kuriam įtaką gali padaryti ir makšties sausumas. Jaučiant šiuos pokyčius moteris patiria ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nemalonią emocinę būseną – kas vyksta su kūnu, kada tai pasibaigs, ar įmanoma vėl mėgautis intymiais santykiais?
Kodėl sutrinka lytinis pasitenkinimas ir ką daryti?
Pasak „Nordclinic“ gydytojos akušerės ginekologės Snieguolės Martinkienės, moters organizme prasidėjus hormoniniams pokyčiams, mažėja moteriškųjų estrogenų gamyba, o tai daro įtaką makšties gleivinei. Retais atvejais makšties sausumas pasireiškia vos po 35-erių metų, tačiau prasidėjus menopauzei net 90 proc. moterų jaučia diskomfortą, sausumą, elastingumo sumažėjimą, o tai daro įtaką lytiniam gyvenimui – sunku atsipalaiduoti.
„Deja, bet moterys daug dėmesio skiria išorinei išvaizdai, o lytinę sveikatą, edukaciją – pamiršta. Intymumo išlaikymas su partneriu prasidėjus pokyčiams, menopauzei – yra itin svarbus, nes tai didžiulis sveikatos, nuotaikos šaltinis. Bet šis laikotarpis gali moterį stabdyti dėl jaučiamo sausumo, skausmo, diskomforto. Tačiau tai jokiu būdu nėra rodiklis stabdyti lytinį gyvenimą“, – atkreipė dėmesį gydytoja Snieguolė Martinkienė.
Visos moterys menopauzę išgyvena skirtingai, kai kurios moterys pradeda net labiau mėgautis seksu, nes nebesijaudina dėl neplanuoto nėštumo, jaučia laisvės jausmą. Kitos gali pastebėti, kad nebejaučia seksualinio potraukio arba nebenori mylėtis dėl makšties sausumo ir kitų simptomų
Kodėl ir kas vyksta moters organizme? Didžiajai daliai moterų po 40-ties metų mažėja hialurono rūgšties koncentracija audiniuose, o tai ir mažina makšties drėgmę. Tam įtaką daro ir hormoniniai pokyčiai: premenopauzė, menopauzė, kūdikio žindymas, kai dėl tam tikrų vykusių procesų, makšties gleivinė praranda tonusą, atsiranda sausumas, hormoninės spiralės naudojimas.
Kokie veiksniai padės atsipalaiduoti?
Gamta neplanavo, kad moterys po menopauzės būtų seksualiai aktyvios, dėl šios priežasties reikia šiek kūrybos ir papildomų priemonių. Natūralu, jog pirmiausiai svarbu atsipalaiduoti, pasitikėti savimi, partneriu, o svarbiausia – savo kūnu. Nors menopauzės metu jis išgyvena labai daug iššūkių, tačiau būtent dėl to ir išlieka tokiu magišku – gebančiu prisitaikyti, o moteris gali jam padėti tai padaryti, kreipdama mintis ir panaudodama papildomas pastangas bei priemones.
Būkite fiziškai aktyvios: sportas, sveikata, kokybiškas maistas – yra tai, kas stiprina pasitikėjimą savimi, o tuo pačiu ir didina seksualinį potraukį, padeda išmokti mylėti savo kūną. Tai gali būti atpalaiduojanti joga ar šokiai, o galbūt ilgi pasivaikščiojimai su partneriu, kurie taps ir bendru pomėgiu, ir proga pasikalbėti, palaikyti vienas kitą. Fizinis aktyvumas yra ir reguliarus seksualinis gyvenimas, tad nenustokite to daryti prasidėjus menopauzei, kūnas prisitaikys, kai tik atsipalaiduosite ir vėl patikėsite, kad intymumas yra visapusiškai malonumas net ir menopauzės metu ir po jos.
Išbandykite papildomas priemones: kremai, lubrikantai, įvairūs produktai gali padėti atkurti drėgmę trumpam, tačiau svarbu įvertinti jų sudėtį ir pasitarti su specialistais, stebėti kūną, kad komforto nesugadintų dirginimas, nemalonūs pojūčiai. Efektyvi pagalba gali būti ir natūralios priemonės.
Pasak gydytojos ginekologės S. Martinkienės, atstatyti drėgmę gali padėti plazmoliftingas – procedūra, kurios metu naudojamas moters kraujas, iš kurio išskiriamos atsinaujinimo procesuose dalyvaujančios ląstelės (trombocitai), kurios turi labai daug įvairių biologinių veiksmingų faktorių, veikiančių elastino ir kolageno sintezę, atsakingą už odos elastingumą.
„Suleidus trombocitus į makštį, paskatinama kolageno ir elastino gamyba, gerėja gleivinės tonusas, atstatoma drėgmė, o tai reiškia, kad intymūs santykiai tampa malonesni ir moteriai, ir jos partneriui, išnyksta diskomfortas, nemalonūs pojūčiai, moteris gali atsipalaiduoti“, – komentavo gydytoja ginekologė S. Martinkienė.
Nesidrovėkite kalbėtis su partneriu: pasidalinkite, ką patiriate ir kaip norite tai spręsti – natūraliomis, papildomomis priemonėmis ar sportu, galbūt jums reikalingas palaikymas ir daugiau dėmesio. Mylėkite savo kūną, save – tai padės išgyventi šį laikotarpį kaip iššūkį, po kurio tapsite dar seksualesne ir stipresne moterimi.
Kada pasireikš menopauzė, priklauso nuo kelių veiksnių
Kaip anksčiau pasakojo Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė, iš pradžių mėnesinės tampa nereguliarios, jos dažnėja, kartais pasidaro gausesnės – dėl to dažniausiai moterys kreipiasi į gydytojus. Atsiranda ir kiti simptomai, tokie kaip karščio pilimas, naktinis prakaitavimas, nemiga.
Kada pasireikš menopauzė, priklauso nuo kelių veiksnių. Prof. D. Ramašauskaitė pasakoja, kad reikėtų atsižvelgti, kada mėnesinės prasidėjo, kada menopauzė atėjo mamai, sesei. Jei mėnesinės prasidėjo anksčiau, tikėtina, kad ir menopauzė prasidės anksčiau nei kitoms moterims. Kodėl? Gydytoja paaiškina – taip yra dėl kiaušidėse esančių folikulų.
„Yra tam tikras rezervas folikolų. Daugiausiai folikulų kiaušidėse yra tuo metu, kai moteriškos lyties vaisius yra mamos įsčšiose, tuo metu būna apie 20 mln. folikulų. O jau gimusi mergaitė turi 6–7 mln. Tų milijonų mažėja ir, kai ateina menopauzė, lieka apie tūkstantį folikolų kiaušidėse. Su tuo ir susiję visi pokyčiai“, – sakė prod. D. Ramašauskaitė. Taigi, jei anksčiau prasidės mėnesinės, anksčiau ateis ir menopauzė.
Ankstyvai menopauzei įtakos taip pat turi gyvenimo būdas, gretutinės ligos, itin svarbios endokrininės, skydliaukės ligos. Kaip ir visam kūnui, taip ir čia – įtaką daro ir sveika gyvensena. Be to, prie ankstesnės menopauzės gali prisidėti tam tikros medicininės procedūros.
„Esu operuojanti ginekologė, mes visą laiką stengiamės tausoti kiaušidžių rezervą, kad menopauzė neištiktų jaunų moterų arba neateitų anksčiau. Praeityje buvusios ir pakartotinės kiaušidžių operacijos gali turėti įtakos menopauzės atėjimo laikui. Taip pat chemoterapija, spindulinė dubens organų terapija“, – kalbėjo I. Brimienė.
Prieštaringai vertinamas hormoninis gydymas – ar jo reikia?
Padėti išgyventi bjaurius menopauzės simptomus gali hormoninis gydymas. Tačiau dažnai moterys jo bijo – sakoma, kad šis gydymas skatina vėžį. Visgi, pasak gydytojų, jei menopauzė yra sunki, nereikia laukti, kol ji praeis pati, geriausia kreiptis į ginekologes ir ieškoti pagalbos.
Ar reikia hormoninio gydymo, pasak profesorės, priklauso nuo to, kaip moteris jaučiasi, taip pat nuo jos pačios sveikatos.
„Menopauzinė hormonų terapija perėjo įvairius laikotarpius. Iš pradžių buvo laikotarpis, kai ją norėjo skirti visoms moterims ir visada. Po to buvo manoma, kad išvis niekam neskirti, nes turi šalutinių poveikių. Dabar esame tame laikotarpyje, kai yra pats geriausias sprendimas skirti tada, kai reikia. Niekas gydymo nuo jos nepradės, reikia įvertinti moters būklę, peržiūrėti tyrimus, kartais atlikti papildomų tyrimų, įsiklausyti į skundus ir tik tada nuspręsti, ar pats tinkamiausias būdas yra hormonų terapija. Jei simptomai sunkūs, tikrai nei žolelės, nei sveika gyvensena nepadės, hormonų terapijos reikės. Jei simptomai nežymūs, gyvenimas kokybiškas, hormonų papildomų nereikia“, – pasakojo prof. D. Ramašauskaitė.
Kiekviena moteris į savo simptomus reaguoja skirtingai – kai kurios net ir juos jausdamos, pernelyg prastos savijautos nesureikšmina, todėl joms, pasak gydytojos Ievos, hormoninio gydymo skirti nereikėtų.
Neretai ir pačios moterys yra griežtai nusprendusios hormonų nevartoti.
„Moterys dažnai turi išankstinį nusistatymą, ar reikia jai gydymo, ar ne, turi griežtą įsitikinimą dėl hormoninio gydymo, vienai labai reikia, kita galvoja, kad tikrai ne. Mes suteikiame informaciją, o galutinį sprendimą priima moteris“, – sakė I. Brimienė.
Pasak gydytojų, dėl hormonų terapijos ir vėžio sukėlimo nuolat atliekami tyrimai.
„Todėl ir sakome, kad tikrai ne kiekvienai reikia hormonų terapijos, o jei ir reikia, svarbu įvertinti kitas papildomas ligas – krūtų būklę, kraujospūdį, krešumo sistemą. Tik tada nuspręsti, kokią hormonų terapiją reikia taikyti. Taip, yra duomenų, kad kai kurie hormoniniai preparatai didina krūties vėžio riziką, trombozių riziką. Todėl šių vaistų reikia ne kiekvienai. Bet ir bijoti nereikia, nes numanoma vėžio rizika ar kitos rizikos yra labai nedidelės, kitaip apie tai net nekalbėtume“, – paaiškino profesorė.
I. Brimienė pridūrė, kad vaginaliniai hormoniniai preparatai į kraują patenka labai mažais kiekiais ir krūties vėžio rizikos nedidina. Dar viena baimė – priaugti svorio pradėjus vartoti hormonus.
„Mitas, kad hormoniniai preparatai didina kūno masę. Jie neturi kalorijų. Kūno masė priklauso nuo mitybos ir apetito. Esant stipriems menopauzės simptomams ir paskyrus hormonų terapiją, kūno masė nedidėtų, o galbūt moteriai pavyktų ir lengviau numesti svorį. Bet apskritai svorio augimas menopauzės metu yra būdingas, nes lėtėja medžiagų apykaita“, – sakė I. Brimienė.
