Krūties vėžiai nėra vienodi
Statistikai teigia, kad maždaug viena iš aštuonių moterų per savo gyvenimą suserga krūties vėžiu. Nors joms nustatoma diagnozė „krūties vėžys“, jų ligos gali būti skirtingos. Dėl to šias moteris onkologai gydo skirtingai.
„Mes skiriame tris pagrindinius krūties vėžio potipius – nuo hormonų priklausomas vėžio potipis, HER2 teigiamas vėžio potipis ir trejopai neigiamas krūties vėžys“, – pranešime žiniasklaidai sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.
Apie pirmuosius du krūties vėžio potipius galima rasti nemažai informacijos, tačiau apie trejopai neigiamą krūties vėžį gydytojai iki šiol kalbėjo nedaug. Taip buvo todėl, kad galimybės padėti šiuo vėžio potipiu susirgusioms moterims buvo ribotos – nebuvo inovatyvių medikamentų. Pagrindinis gydymo metodas buvo ir išlieka chemoterapija.
Kasmet krūtų vėžiu suserga apie 1500 Lietuvos moterų, apie 12–15 procentų iš jų – trejopai neigiamu krūties vėžiu.
Kodėl susergama tam tikra krūties vėžio forma, gydytojai pasakyti negali. Bet akivaizdu, kad trejopai neigiamu krūties vėžiu dažniau suserga jaunesnės negu 40 metų moterys. Jei nustatomas toks vėžys, paaiškėja, kad apie penktadalis ligonių turi BRCA genų mutacijas. Taigi, galima daryti prielaidą, kad moterys, kurios turi BRCA genų mutacijas, ypač BRCA1, labiau rizikuoja susirgti trejopai neigiamu krūties vėžiu.
Beje, nustatant krūties vėžio tipą, patologai nustato ir naviko proliferacijos žymenį Ki-67. Tai ląstelės baltymas, rodantis, kaip aktyviai navikas gali augti ir plisti į kitus audinius. Proliferacijos žymuo – standartinis tyrimas. Jo reikia tam, kad gydytojai galėtų kuo tiksliau parinkti gydymą.
Viena agresyviausių vėžio formų
Trejopai neigiamas krūties vėžys yra viena agresyviausių vėžio formų. Jis nepasižymi nei hormonų, nei HER2 receptorių raiška.
Tyrimai rodo, kad dėl trejopai neigiamo krūties vėžio kyla didesnė metastazių ir atkryčio rizika nei sergant kitais krūties vėžiais. Dėl to sumažėja išgyvenimo tikimybė. Moterys, kurioms diagnozuotas trigubai neigiamas krūties vėžys, po diagnozės išgyvena penkerius metus rečiau nei sergančios kita krūties vėžio forma.
Gydytoja sako, kad mokslininkai aktyviai tyrinėja šią vėžio formą ir yra suradę daug jai būdingų žymenų, genetinių mutacijų. O atradus juos, sukuriami ir inovatyvūs vaistai, galintys padėti šia liga sergančioms moterims.
„Į kasdienę praktiką ateina ir imunoterapija, ir taikinių terapija, ir kiti inovatyvūs medikamentai, pavyzdžiui, antikūno ir vaisto junginiai. Pacientės domisi naujomis gydymo galimybėmis, o mes visuomet jas informuojame apie visas gydymo galimybes, galimą jų naudą ir nepageidaujamus reiškinius. Deja, kol kas Lietuvoje ne visi inovatyvūs vaistai kompensuojami, tad kai kurios pacientės už savo lėšas įsigyja šiuos labai brangius vaistus“, – sako gydytoja M. Drobnienė.
Dabar trejopai neigiamu krūties vėžiu sergančios ligonės pirmiausiai gydomos chemoterapija. Po jos, navikui sumažėjus, pacientės operuojamos.
Anot gydytojos, apie pusei pacienčių chemoterapija išnaikina ligą. O operacinis gydymas reikalingas tam, jog gydytojai būtų tikri, kad liga tikrai sunaikinta.
„Yra daug moterų, kurios po tokio gydymo pasveiko ir liga niekada neatsinaujina. Nereikėtų manyti, kad šios ligos diagnozė yra nuosprendis. Taip, liga agresyvi, tačiau įmanoma su ja kovoti“, – tvirtina M. Drobnienė.
Toms moterims, kurioms po chemoterapijos ir po operacijos dar randama vėžinių ląstelių, galima dar kartą taikyti chemoterapiją. Jeigu nustatyta BRCA geno mutacija, šias moteris galima gydyti taikinių terapija. Deja, Lietuvoje taikinių terapija po operacijos nėra kompensuojama.
Lietuvoje nekompensuojami ir kiti vaistai – imunoterapija. Vakarų Europos šalyse trejopai neigiamu agresyviu krūties vėžiu sergančioms moterims imunoterapija skiriama kartu su chemoterapija. Tai – rutininis gydymo būdas, mat statistikai suskaičiavo, kad po tokio gydymo moterys, kurioms kiti gydymo būdai padeda mažiau, išgyvena reikšmingai ilgiau ir joms liga neatsinaujina. Jeigu ir Lietuvoje būtų kompensuojamas toks gydymas, tai būtų proveržis gydant agresyviu krūtų vėžiu sergančias moteris. Dabar, deja, šis labai brangus gydymo būdas prieinamas tik mažai daliai ligonių.
Kuo anksčiau nustatyti
Bet kokio, taip pat ir krūties vėžio, gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti liga bus nustatyta ir pradėta gydyti.
Lietuvoje Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Joms kartą per 2 metus nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas. Tuo tarpu trejopai neigiamu krūties vėžiu, kaip minėta, dažniau serga jaunos moterys. Gydytoja sako, kad yra turėjusi pacienčių, kurioms tebuvo 23-eji metai, krūties vėžiu serga ir nėščios moterys. Tad, ką jaunos moterys turėtų daryti, kad laiku pastebėtų ligą?
„Kiekviena moteris ir šeimos gydytojai turėti pagalvoti, kad ir jauna moteris gali sirgti krūtų vėžiu. Tai nėra tik vyresnių moterų liga. Ir jeigu moteris pajunta kokius nors krūties pokyčius – ar apsičiuopia darinį, ar pakinta krūties forma, ar atsiranda skausmai, paraudimas, patinimas reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus ir negalvoti, kad gal praeis. Reikia būti aktyvioms, ieškoti pakitimų priežasties ir nenuleisti rankų, kol negausite tikslaus atsakymo, kad tai – ne vėžys“, – sako onkologė.
Gydytojos svarbus patarimas visoms moterimis – kas mėnesį, po menstruacijų pradžios praėjus 5–7 dienoms, apsičiuopti krūtis ir pažastis. Kaip teisingai tai padaryti, galima rasti internete.
M. Drobnienė primena, kad būtina pasidomėti savo šeimos ir giminės ligų istorija, ar artimi žmonės nesirgo krūties, gimdos, kiaušidžių, prostatos, žarnyno vėžiu. Jeigu buvo sirgusių, derėtų atidžiau stebėti savo sveikatą, nes kai kuriuos vėžį lemiančius genus galime paveldėti. Tokioms moterims būtų pravartu pasikonsultuoti ir su genetikais, kurie gali ištirti, ar turime paveldėtą vėžį lemiantį geną.
Deja, nėra aiškių patvirtintų gairių, kaip jaunoms moterims profilaktiškai tirtis dėl krūtų vėžio, ar kada atlikti krūtų ultragarso tyrimą – šis tyrimas jaunoms moterims informatyvesnis nei mamografija. Vis dėlto, moterys, kurios rūpinasi savo sveikata, galėtų profilaktiškai už savo lėšas išsitirti krūtis. Ultragarsiniam tyrimui moterys privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą. Esant neaiškumams ar įtariant krūties vėžį, šeimos gydytojas pacientę nukreipia gydytojui onkologui, besispecializuojančiam krūtų patologijoje, konsultacijai ir papildomiems tyrimams.
