Nepaisant to, Vaiva įveikė likimo siųstą išbandymą ir šiandien atvirai ir garsiai savo patirtimi dalijasi su kitais, rašoma pranešime spaudai.
Vaivos istoriją Lietuva išgirdo ne ilgai trukus po diagnozės paskelbimo. Kitaip nei daugelis su onkologine liga susidūrusių žmonių, ji ne tik nesislėpė po dirbtinių plaukų peruku, bet ir nebijojo rodytis viešumoje.
- Nors apie vėžį viešai daug kalbama jau ne vienerius metus, ši tema vis dar tabu. Kodėl taip yra?
- Lietuvoje žmonės bijo apie tai kalbėti. Moterys, ypač jaunos merginos, gėdijasi savo plikumo, lyg kartu su plaukais būtų netekusios moteriškumo. Tiek vyrams, tiek moterims baisu parodyti savo silpnumą, sukelti aplinkinių gailestį. Panaši situacija ir vaikų onkologijos skyriuose – tik nedaugelis tėvų sutinka, kad jų vaikai būtų matomi. Kai sutikau duoti interviu, dalyvauti televizijos laidose, mano tėvai šio žingsnio nepalaikė, sakė, tai sukelia per daug skausmo. Šalies provincijose padėtis dar liūdnesnė. Tenka išgirsti istorijų, kai iš vėžiu sergančių vaikų tyčiojasi jų bendraklasiai, kiemo draugai.
Dėl to noriu atkreipti dėmesį į psichologinės ir dvasinės paramos svarbą. Greta sunkios fizinės būklės yra ir kita – nematoma psichologinė būsena, kuri kartais daug sunkesnė nei kūno silpnumas. Neretai vėžiu susirgę žmonės suserga depresija, juos kankina nerimo ir panikos priepuoliai. Pati tai patyriau. Mane nuolat kankino netikrumo, nerimo jausmas, negalėdavau užmigti. Iš pradžių maniau, jog tai nuo vaistų ir kai tik pasveiksiu nerimas liausis, tačiau ši būsena niekur nedingo, teko ilgai su tuo kovoti.
- Vaiva, mūsų pokalbio pradžioje užsiminei, jog, vis tik, tau pasisekė. Ką turi galvoje?
- Iš tiesų, man pasisekė. Pirma, kad vėžio forma, kuria susirgau, pasižymi geru atsaku į gydymą ir yra neretai pagydoma, antra, jog visą laiką jaučiau artimiausių žmonių palaikymą. Gydymo laikotarpiu nuo manęs nesitraukė ne tik mama ir tėtis, bet ir mano draugas.
Jau vėliau, baigus gydymą klausiau tėčio, ar jis buvo pagalvojęs apie tai, kad galėjau mirti, o jis sakė, jog nė akimirkos neleido sau taip pamanyti. Iš tiesų, nė vienas mano šeimos narys net nekėlė tokio klausimo. Jų ramybė ir palaikymas padėjo susiformuoti požiūriui, jog vėžys tai tiesiog liga, nuo kurios pasveiksiu. O tuos keletą kartų, kai buvo apėmusi baimė ir nežinomybė, mano tėtis buvo šalia.
- Žinoma, vaikus gydymo eigoje gali slaugyti ne tik gydytojai, bet ir jų tėvai. Ar daug tėvų dienas ligoninėje leidžia kartu su savo mažaisiais?
- Nuolat su vaiku gulėti ligoninėje leidžiama tik vienam iš tėvų. Kitam tuo tarpu, tenka lankytojų vaidmuo. Man pasisekė dar ir dėl to, jog buvau gydoma Kaune – tame pačiame mieste, kuriame gyvenome visa šeima, todėl mano artimieji mane galėjo lankyti kasdien, pakaitomis budėti naktimis. O kiek atvejų, kai iš mažo miestelio kilę pacientai gydomi, pavyzdžiui, Vilniuje? Žinau tokių istorijų, kai tėvai palieka darbą ir nuomojasi būstą kitame mieste, kad tik galėtų būti su sergančiu vaiku.
Žinoma, kad šeimų apgyvendinimo galimybė yra labai svarbi atvykstantiems iš kitų miestų. Tai pastebimai palengvins ne tik gydymo procesą, bet ir visos šeimos buitį – tėvams nebereikės ieškoti nuomojamo būsto, galės daugiau laiko praleisti kartu su savo vaiku. Tačiau tai ne vienintelis šio centro privalumas.
Pati gerai žinau, kokios sudėtingos sergant gali tapti net kasdienės veiklos, jau nekalbu apie galimybę sportuoti, juolab viešoje sporto salėje. Manau, vienas didžiausių šio centro privalumų bus specialiai pritaikyta sporto salė ir baseinas, kuriame su vaikais dirbs profesionalūs specialistai. Tai leis ne tik stiprinti gausybės vaistų nualintą kūną, bet suteiks psichologinės ir dvasinės stiprybės. Šiame centre taip pat dirbs ir psichologai, bus teikiama įvairių rūšių terapija.
Vaikų onkologijos pagalbos centrui reikalinga parama
Vilniaus Riešės rajone statomas Vaikų onkologijos pagalbos centras – tai reabilitacijos ir informacijos centras onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Skaičiuojama, kad bendra šio projekto vertė sieks apie 2,5 mln. eurų. Jam įgyvendinti ir pradėti centro veiklą dar reikalinga surinkti nemažai lėšų.
Prie šio centro įrengimo šiemet gali prisidėti kiekvienas „McDonald‘s“ restoranų lankytojas Lietuvoje. Iki lapkričio mėnesio pabaigos tinklo restoranų lankytojai kviečiami įsigyti 1,5 eurų kainuojančias nuplaunamas akcijos tatuiruotes. Visos už akcijos laikotarpiu įsigytas tatuiruotes surinktos lėšos bus skirtos vienai iš palatų naujame Vaikų onkologijos pagalbos centre įrengti.
Kitaip nei įprastoje ligoninėje, visos šiame centre veiksiančios palatos bus įrengtos kaip mini šeimos apartamentai.
Juose bus ne tik sukurtos sąlygos slaugyti sergančius vaikus, bet ir patenkinti šeimos buities poreikius, sukuriant visai šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas.
Greta apgyvendinimui skirto komplekso čia veiks ir reabilitacijos centras – jame bus įrengta sporto ir kineziterapijos salė, specialus neįgaliesiems pritaikytas baseinas, reabilitacijos patalpos, pritaikytos psichologinės, dvasinės, meno, muzikos ir šviesos terapijai. Taip pat įrengta oranžerija, kurioje bus galima auginti daržoves ar vaistažoles.
