Gera žinia ta, kad šiandien užkalbėtojų verslas turėtų merdėti – ligas, kaip ir pridera, puikiausiai išgydo medikai. Bloga naujiena - negydoma rožė gali turėti išties nemalonių bei dramatiškų pasekmių.
Pavojingi net menkiausi pažeidimai
Rožė (erysipelas) – tai A grupės hemolizinių streptokokų sukeliama ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas griežtai ribotas odos uždegimas, karščiavimas, kartais šaltkrėtis. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja doc. Vesta Kučinskienė pabrėžė, kad šis susirgimas dažniausiai renkasi vieną sritį.
„Rožė yra infekcinė liga, sukeliama bakterijos (dažniausiai streptokoko, bet taip pat ir auksinio stafilokoko ar net jų abiejų). Apie 80 proc. atvejų liga pasireiškia kojose, bet galima ir galvos, veido srityje – tada ją diagnozuoti yra sunkiau ir ji pavojingesnė. Dažniau rože serga 60- 80 metų pacientai.
Ją tenka skirti nuo kojų kraujotakos sutrikimų, egzemos, juostinės pūslelinės. Sunkesnė būklė, kai pacientas nutukęs, turi kraujotakos sutrikimų, serga cukriniu diabetu, jo imunitetas silpnas, vartojami kiti vaistai, tokie kaip gliukokortikoidai ar vaistai nuo onkologinių susirgimų“, - DELFI pasakojo specialistė.
Jos teigimu, kai žmogus serga cukriniu diabetu, pavojingi net menkiausi pažeidimai kojose – kulno ar piršto nutrynimai, įpjovimai ar mažiausia žaizdelė. Per tą žaizdelę, esant susilpnėjusiam imunitetui, gretutinėms ligoms, bakterija gali labai greitai patekti į odos gilesnius sluoksnius ir sukelti uždegimą.
Paklausta, kuo ši liga skiriasi nuo, pavyzdžiui, odos žvynelinės (psoriazės), gydytoja patarė kreipti dėmesį į bėrimų paviršių, spalvą ir vietą, bendrus ligos pasireiškimo simptomus.
„Žvynelinės atveju būna tam tikri mažiau ar daugiau išplitę bėrimai, konkrečiai – rausvos pleiskanojančios plokštelės, papulės. Skiriasi ir bėrimų išsidėstymas – rožė dažniausiai pažeidžia vieną koją. Jei pažeistos dvi kojos – galbūt tai kraujotakos ligos, alerginis kontaktinis dermatitas ar vidaus organų ligos, pvz. širdies ar inkstų nepakankamumas. Kartkartėmis rožė, kaip minėjau, gali pažeisti vieną veido pusę, taip pat – galvos plaukuotąją odą. Sergant rožę, matomas difuzinis paraudimas, infiltracija, patinimas, jaučiamas skausmas, tempimas pažeistos srities. Tačiau būna ir atipinės eigos rožių, kurių metu pasireiškia šlapiavimas, pūslių susidarymas, nekrozė – tamsūs hemoraginiai šašai. Šios eigos rožė gyja žymiai prasčiau, sunkiauiš karto parinkti antibiotikus, vietinius medikamentus“, - pasakojo V. Kučinskienė.
Galima „prisižaisti“
Ligos „pasidavimas“ gydymui priklauso nuo to, kaip teisingai gydytojai parenka antibiotikus bei kokios yra gretutinės ligos.
„Jei gretutinių ligų nedaug, o rožės epizodas pirmas, liga gydoma lengviau. Dažniausiai pasirenkamas penicilino grupės antibiotikas. Jei yra galimybė, visada prieš paskiriant antibiotiką, nuo žaizdelės paimamas mėginys pasėliui ir išsiaiškinamas ligos sukėlėjas, t.y. bakterija. Jei vėliau nesiseks gydyti vienu antibiotiku, tuomet pagal pasėlio rezultatus galėsime parinkti kitą antibiotiką. - sakė pašnekovė.
Flegmona (poodinis pūlynas), sepsis, nekrozė – baisūs padariniai, su kuriais susiduria rožės negydantys pacientai.
„Uždelsus, galima labai sau pakenkti Išryškėjus ligos simptomams, ypač jau anksčiau patyrus rožės epizodų, karščiuojant, ar net krečiant šaltkrėčiui, siūlau nedelsti ir kreiptis į medikus. Reikia padaryti kraujo tyrimus, nustatyti uždegimo požymius ir kuo greičiau paskirti antibiotiką, įtariant rožę. Būna, kad koja kaista, skauda, rausta, tinsta, bet žmogus neatvyksta pas medikus, laukia, gal būklė pagerės. Toks ligonis geria vaistus nuo skausmo, nuo uždegimo, tačiau šie medikamentai kenkia skrandžio gleivinei, uždegimas prislopinamas tik laikinai, o bakterija veši ir plinta limfagyslėmis“, - teigė Kauno klinikų gydytoja.
V. Kučinskienė pripažino retai susidurianti su šio susirgimo pacientais –į skyrių patenka jau komplikuoti atvejai – buliozinės, nekrotinės rožės.
„Tačiau tai yra pakankamai dažnas infekcinis susirgimas. Visada reikėtų pagalvoti – gal ne tik namie antibiotikus vertėtų paskirti gerti, bet ir stebėti pacientą stacionare, atlikti tinkamus tyrimus, skirti jam intraveninius antibiotikus bei duoti profilaktinių patarimų. Pavyzdžiui, kad svarbu nenušalti kojų, vengti žaizdelių, dažniau patepti kojų odą emolientais, kojas pakelti, jas bintuoti kompresiniais tvarsčiais ar dėvėti kompresines kojines, esant kojų venų nepakankamumui. Tai labai svarbu paaiškinti pacientui – jei pagydysime rožę ir pacientas nežinos, kaip apsisaugoti nuo ligos pasikartojimo, tuomet gali sulaukti sunkesnių šios infekcinės ligos formų, kurių gydymas gali užsitęsti, - reziumuodama patarė pašnekovė.
