Agnė pasakojo, kad susirgus diabetu itin sudėtinga viską suvaldyti vienu metu – 24 valandas per parą stebėti savo sveikatą, bet tuo pačiu metu ir dirbti, ir rūpintis namais.
„Iš tiesų, ši liga labai sudėtinga, ir turi pats save stebėti iš šono visą parą. Kai nukrenta cukrus naktį, turi atsikelti, kažką suvalgyti, visą laiką turi būti budrus. Bet be savo sveikatos stebėjimo yra ir kiti dalykai, šeima, namai, draugai, darbai. Visą tai reikia suvaldyti“, – LNK Žinioms pasakojo A. Kišonaitė.
Menininkė pasakojo, kad liga jai įkvėpė naujų kūrinių mintis.
„Aš kiekviename blogume stengiuosi įžvelgti pozityvumą. Tai su diabetu atsirado nauja tema mano kūryboje. Pradėjau kurti iš panaudotų gliukozės matavimo juostelių, insulino švirkštų. Tie darbai labai netradiciniai ir juos pastebi užsienyje“, – sakė LNK pašnekovė.
O štai insulino švirkštus A. Kišonaitė sugalvojo panaudoti išradingai.
„Man pačiai buvo diagnozuotas diabetas prieš 10 metų ir pradėjus leistis insuliną pastebėjau, kad šie švirkštai yra spalvingi, gražūs, dėl to pati pradėjau juos rinkti. Vėliau papasakojau šitą savo idėją Kauno klinikų kardiologams, jie entuziastingai sutiko, pradėjo pasakoti savo pacientams. Pacientai kaupdavo ir atiduodavo man“, – sakė A. Kišonaitė.
Kiekvienas švirkštas turi 300 dozių ir diabetu sergantis žmogus jį išnaudoja labai skirtingai, tad ir rinkimas, kaip pasakojo menininkė, nebuvo labai paprastas. Visame koliaže suklijuota 4 tūkstančiai švirkštų.
„Šį koliažą sukūriau iš pradžių norėdama paminėti Oskarą Minkovskį, kuris yra gimęs Kaune. Tai yra labai žymus mokslininkas visame pasaulyje. Sukūriau koliažą iš panaudotų insulino švirkštų ir tapytos dalies“, – sakė A. Kišonaitė.
O. Minkovskis – eksperimentinės diabetologijos pradininkas, garsus diabeto priežasties atradimu. Siekiant įamžinti mokslininko atminimą ir jo pasiekimus Endokrinologijos klinikoje atidaryta menininkės Agnės Kišonaitės paroda. Menininkė sukūrė 14 kvadratinių metrų instaliaciją pagamintą iš panaudotų insulino švirkštiklių. Parodos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą ligą.
Diabeto vis daugiau
Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė pasakojo, kad antrojo tipo diabeto gydymas per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė, nes atsirado didelis spektras vaistų, medikamentų, kurie pagerina ne tik diabeto kontrolę, bet ir kitų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, saugo inkstus.
„Iš tiesų, antrojo tipo diabeto gydymo spektras stipriai pasikeitė. Pirmojo tipo diabeto gydymui pagrindinis vaistas yra insulinas. Bet pasikeitė insulino leidimo būdai, dabar jį galima leisti su „insulinopenais“, tarsi rašikliais, taip pat yra galimybė leisti jį insulino pompomis po oda. Atsirado galimybė nuolat stebėti savo gliukozę su sensoriais, kai žmogus nuolat mato savo cukraus kiekį kraujyje. Žinoma, labai svarbu ir žinios apie diabetą. Visa tai sudaro galimybes labai gerai diabeto kontrolei“, – sakė R. Verkauskienė.
Pirmojo tipo diabetas jaunėja ir dažnėja – per metus po 3–5 proc. jo nustatoma daugiau. Lietuvoje kasmet suserga apie 120 vaikų ir 100 suaugusiųjų. Iš viso yra 8 tūkstančių sergančiųjų. Antrojo tipo diabeto paplitimas didėja dar sparčiau, šiuo metu Lietuvoje yra virš 135 tūkstančių sergančiųjų.
„Tai sudaro apie 5 proc. populiacijos, bet žinome, kad dar tiek pat yra nediagnozuotų, kurie jau serga, bet to dar nežino“, – sakė prof. R. Verkauskienė.
Visą LNK pokalbį galite žiūrėti čia:
1 ir 2 tipo cukrinis diabetas – skirtingos ligos, jas lemia skirtingi veiksniai.
„2 tipo cukrinį diabetą dažniausiai lemia nutukimas, atsparumas insulinui ir fizinio aktyvumo stoka. Dėl to pirminė 2 tipo cukrinio diabeto prevencija – sveikas gyvenimo būdas, galintis padėti išvengti nutukimo“, – pabrėžia prof. R. Verkauskienė.
1-ojo tipo cukrinį diabetą dažniausiai sukelia autoimuninės kilmės veiksniai, kurie daro žalą žmogaus kasai, todėl sutrinka insulino gamyba.
„Pasireiškus jo trūkumui, didėja cukraus kiekis kraujyje“, – apie ligos kompleksiškumą pasakoja profesorė.
Insulinas – vaistas, padedantis kontroliuoti cukrinį diabetą.
„Ši liga gali sukelti akių, inkstų nervų pažeidimus, dėl jos nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, – teigia klinikos vadovė. – Mūsų tikslas išlaikyti gerą cukrinio diabeto kontrolę bei kontroliuoti kitus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius. Tik tokiu būdu galėsime išvengti pavojingų, o kartais žmogaus gyvybei grėsmę keliančių komplikacijų.“
Sergant šia klastinga endokrinine liga, pacientams svarbu stengtis išlaikyti normalų cukraus ir lipidų kiekį kraujyje.
„2 tipo cukrinio diabeto vienas svarbiausių prevencijos etapų – ankstyva diagnostika. Kuo anksčiau pradėsime tinkamą gydymą, tuo lengviau ateityje galėsime išvengti klastingų komplikacijų“, – pasakojo profesorė.
