„Priežasčių, dėl ko gali svaigti galva, gali būti labai daug ir įvairių. Priežastys gali būti ir pačios paprasčiausios. Pavyzdžiui, nuovargis, miego stygius, apsinuodijimas alkoholiu ir vaistais, nepavalgymas. Tai pačios dažniausios priežastys. Taip pat gali būti dėl kokių nors patologijų, galvos traumų, ligų, sužalojimų, epilepsijos, išsėtinės sklerozės, kraujagyslinių patologijų,“ – vardijo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė.
Galvos svaigimas po karuselių yra dažnai painiojamas su silpnumu, tačiau šie negalavimai gali pasireikšti ir kartu. Tai susiję su vestibuliniu aparatu ir rodo, kad jis silpnas. Tokie žmonės dažniausiai apsvaigsta laivuose, karuselėse, ilgiau važiuodami autobusu. Už tai dažniausiai atsakinga vidinė ausis. Jei toks svaigimas yra sunkus, lydimas vėmimo, pykinimo, kas trikdo žmogaus gyvenimo kokybę, rekomenduojama kreiptis į specialistus ir gydytis.
„Kita pasitaikanti situacija, ypač jauniems žmonėms, yra kraujospūdžio svyravimas. Taip nutinka greitai atsistojant, kūno padėtį pakeičiant iš gulimos į sėdimą ar stovimą. Tada kraujospūdis paprastai visada šiek tiek nukrenta, o patologiniu atveju nukrenta ilgesniam laikui. Tokiu atveju žmogus gali stipriai apsvaigti ar net apalpti. Tokie žmonės turėtų vengti staigių atsistojimų ir neprovokuoti šių priepuolių“, – patarė gydytoja.
Apsvaigti galima ir nuo didelio streso ar didelės baimės. Pavyzdžiui, duodant kraują ar atsistojus prieš auditoriją. Tada gali būti pajuntamas spengimas ausyse, galva apsvaigsta ir būsena tampa panaši į tokią, lyg tuoj nualpsite. Tokie žmonės irgi turėtų vengti šių situacijų arba bandyti nugalėti savas baimes, kad taip įvyktų kuo rečiau.
„Alkoholis daro tiesioginį poveikį galvos svaigimui, nikotino didesnis kiekis irgi tai sukelia. Vaistų perdozavimas, ypač migdomųjų, psichotropinių. Tai itin pavojinga vyresniems žmonėms. Be to, reikia nepamiršti, kad galite pajusti svaigulį, jei esate cheminių dujų aplinkoje. Tokiu atveju turite nedelsiant pasišalinti iš tos vietos.
Kai keletui žmonių staiga pasireiškia svaigulys ir silpnumas toje pačioje aplinkoje, gali būti, kad kokia krosnis praleidžia dūmus ir reikia ieškoti gryno oro šaltinio“, – sakė J. Sauserienė.
Jei svaigulys nesikartoja dažnai, t. y. būna vienkartinis atvejis su labai aiškia priežastimi, dėl ko tai įvyko – nereikėtų nerimauti. Bet jei galva apsvaigsta be priežasties, šis simptomas pradeda kartotis dažniau, tai gali būti vienas iš pirmųjų rimtų patologijų simptomų.
„Jei jaučiate ne tik galvos svaigimą, bet ir pykinimą, jėgų praradimą, reikėtų kreiptis nedelsiant. Gana dažnai, kaip ir minėjau, tai susiję su galvos kraujotakos sutrikimais, kartais ir su širdies aritmija, o tai pavojingos ligos. Svaigimas nėra labai specifinis simptomas ir gali būti būdingas daugeliui ligų. Taigi, tiksliai nežinant priežasties, nuspėti dėl ko taip atsitiko, žmogus pats vargu ar galės, todėl tam pasikartojant reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo J. Sauserienė.
Pasak gydytojos, į jos kabinetą dėl šio nusiskundimo žmonės kreipiasi gana dažnai. Vis dėlto dažniausiai tai būna susiję su bendra žmogaus būkle – nuovargiu, prasta mityba, vyresniems su galvos kraujotakos sutrikimais.
„Paprastai žmogus kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Jis, surinkęs anamnezę ir atlikęs pirminę apžiūrą, bendruosius tyrimus, galės įtarti priežastį – neurologinės, kardiologinės ar kitos kilmės svaigimas tai yra. Kartais tai nebūna taip paprasta nustatyti, bet pasitelkus specialistų konsultacijas viskas surandama“, – apibendrino gydytoja.
