Pataria turėti vaistų
VUL Santaros klinikų Pulmunologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pasakojo, kad alergija yra imuninės sistemos reakcija.
„Ši sistema yra visame kūne, odoje, plaučiuose, žarnyne. Kai žmogus alergiškas, imuninė sistema yra labai sudirgusi, nes reaguoja į tai, ką per daugybę metų žmogaus kūnas prisitaikė toleruoti. Visgi imuninė sistema kažkodėl nusprendžia į tai reaguoti“, – nuotolinėje Santaros klinikų konferencijoje pasakojo profesorė.
Tad alergija yra pernelyg stiprus kūno atsakas į tas medžiagas, kurios nekelia pavojaus gyvybei.
Pasak prof. L. Malinauskienės, alergijos nėra dažna mirties priežastis, bet jei taip nutinka, dažniausiai tai įvyksta dėl alergijos vabzdžių nuodams.
„Tie žmonės, kurie jau patyrė alerginę reakciją, turi būti atidesni – tai reiškia, prisiminti, kad taip gali nutikti, ir turėti pirmosios pagalbos vaistus. Lietuvoje kompensuojami pirmosios pagalbos adrenalino švirkštai, jais labai paprasta naudotis, o juos skirti gali bet kuris gydytojas, net skubios pagalbos skyriuje“, – kalbėjo gydytoja.
Šalčio alergija gali pasireikšti ir vasarą
Alergija gali įvykti ne tik dėl įgėlimo ar suvalgyto netinkamo maisto, bet ir dėl temperatūros pokyčių. Tokiu atveju tai – šalčio alergija.
„Dažnai įsivaizduojama, kad ji pasireiškia tik tada, kai labai šalta, žiemą. Visgi nieko panašaus. Problema yra skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros. Jei diena karšta, ir alergiškas žmogus eis maudytis į šaltą ežero vandenį, suvalgys ledų, jis patirs tas pačias reakcijas, kaip rudenį ar žiemą“, – sakė prof. L. Malinauskienė.
Įgėlus vabzdžiui, pirmieji simptomai yra nematomi vizualiai, o tik jaučiami. Gydytoja pasakoja, kad prasidėjus alerginei reakcijai žmogus pradeda jausti silpnumą, galvos svaigimą, delnų niežulį, pilvo skausmus.
Profesorė pataria kiekvienam vaistinėlėje turėti priešalerginių vaistų, kurie parduodami be recepto.
„Vaistinėlėse reikėtų turėti priešalerginių vaistų, jų yra ir be recepto. Jei kažkas įgėlė ir baisu, kad gali prasidėti alerginė reakcija, dar iki simptomų pasireiškimo galima išgerti vaistų. Jei įgėlus atsiranda niežulys, raudonos dėmės, švokštimas kvėpuojant, reikia kviesti pirmąją pagalbą. Pačiam žmogui važiuoti į ligoninę nepatariama, nes turėjome tokių pacientų, kai nuvažiavo į griovį, trenkėsi į medį. Šalia esantis žmogus gali vežti į ligoninę, bet geriau, kad vežant toks pacientas gulėtų“, – kalbėjo prof. L. Malinauskienė.
Pikčiausi alergenai dažniausiai yra baltymai, tačiau ne visi baltymai gali sukelti alergijas. Mirtinas reakcijas dažniausiai sukelia nuodai, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibakteriniai arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, priešvėžiniai vaistai. Mažesniems vaikams stiprias alergijas gali sukelti pienas, kiaušinis, o visoms amžiaus grupėms – riešutai, sėklos, jūros gėrybės, žuvis.
„Tačiau žmonės yra labai skirtingi, kai kurie alergiški ryžiams, reakcija gali atsirasti net užuodus verdamų ryžių kvapą ar kepant žuvį. Esame turėję vaiką, kuriam alergija pasireiškė užtiškus pienui ant rankos“, – pasakojo gydytoja.
Labai svarbu yra ne tik pasitarti su gydytoju, bet ir stebėti save, ką suvalgius ir kokie simptomai pasireiškia.
Viena iš dažniausių odos ligų – dilgėlinė
Itin dažna odos liga yra dilgėlinė, kurią gydo gydytojai alergologai. Visgi, pasak profesorės, ši liga dažniausiai pasireiškia ne dėl alergijos.
„Dilgėlinė yra labai paprastai nustatoma, ji atrodo taip, kaip nudilginus dilgėlei, tik skirtingose kūno vietose išbėrimas gali atrodyti skirtingai. Bėrimas raudonas, pakilęs, niežtintis, turi išnykti per parą ir toje vietoje nelieka jokios žymės. Kadangi dilgėlinė vystosi greitai, visada siejama su alergija, bet iš tiesų, retai kada ji būna dėl alergijos. Taip susiklostė, kad dilgėlines gydo gydytojai alergologai, nors ūminių dilgėlinių priežastis dažniausiai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos“, – sakė gydytoja.
Kai įvyksta alergija, simptomai turi atsirasti greitai, per valandą nuo susidūrimo su alergenu. Jei simptomai nepriklauso nuo to, ką valgome, ir darome, dilgėlinė, pasak gydytojos, tikrai nebus dėl alergijos.
„Niežulys yra vienas labiausiai varginančių simptomų. Jei niežulys kyla dėl odos problemų, pavyzdžiui, atopinio dermatito, dilgėlinės, odos gydymas tikrai gali padėti, taip pat gydymas vaistais, kurie slopina uždegimą. Tokie vaistai yra hormoniniai, jie dažniausiai odos problemas palengvina. Jei nepadeda, yra naujesni, sisteminiai vaistai, imunosupresantai ar biologinė terapija, kai yra odos uždegiminė liga“, – kalbėjo profesorė.
Niežulys gali atsirasti ir nebūtinai dėl alergijos.
„Kartais niežulys gali atsirasti dėl vidaus organų ligų, pavyzdžiui, limfomos, cukrinio diabeto, skydliaukės, kepenų problemų, žarnyno ligų. Tada odoje nieko nematome, nors niežulys labai intensyvus. Čia irgi yra būdų, kaip padėti, bet raginu žmones neprarasti vilties ir ieškoti pagalbos pas gydytojus“, – sakė prof. L. Malinauskienė.
Kaip nustatoma alergija?
Visgi pasitaiko atvejų, kai nenustatoma, kam žmogus alergiškas, o tokiu atveju tikrai gali apimti neviltis.
„Tačiau reikia suprasti, kad žmogaus organizmas yra sudėtingas, negalime visko kontroliuoti. Jei niekas neranda, kokia problema, reikia prisiminti, kad visos lėtinės ligos turi skirtingus periodus – yra pablogėjimas, bet vėliau ateina pagerėjimas“, – kalbėjo gydytoja.
Nors alergijos nepadaro žmogaus neįgaliu, tačiau gali sukelti tikrai daug nepatogumų. Visiškai alergijos išgydyti iš esmės neįmanoma, tačiau pagalbos būdų tikrai yra.
„Yra toks gydymo būdas kaip specifinė alergenų imunoterapija, kai kuriais atvejais ją galima taikyti. Šitokiu būdu gydoma alerginė sloga, alerginė astma, pirmuosius žingsnius jau žengia ir alergijos maistui gydymas. Efektyviausia imunoterapija yra gydant alergiją vabzdžių nuodams, galima pasiekti iš esmės 100 proc. efektyvumą. Tokį gydymo metodą taikome ir mūsų ligoninėje, jis yra kompensuojamas“, – sakė prof. L. Malinauskienė.
Norint nustatyti alergiją, yra keli būdai, kaip tai galima padaryti. Vienas iš jų – odos dūrio testai.
„Odos dūrio testai dažnai pacientų būna nuvertinami, nors iš tiesų jie gali parodyti labai daug, juos atlieka visose pasaulio klinikose, tai pirmo pasirinkimo tyrimas. Problemas sukelia tie imunoglobulinai, kurie yra audiniuose ant ląstelių. Kai atliekame kraujo tyrimus, žiūrime, kas cirkuliuoja kraujyje, o ten imunoglobulinų galime ir nepamatyti. Odos mėginių tikrai nereikia nuvertinti“, – kalbėjo profesorė.
Antras etapas yra kraujo tyrimai, kai nustatomas specifinis imunoglobulinas E, tačiau, gydytojos teigimu, nereikėtų šio tyrimo painioti su maisto netoleravimo tyrimais.
„Šie du tyrimai, odos dūrio ir kraujo, yra naudojami tada, kai reakcijos yra greitos. Bet yra tokios reakcijos, kai, rodos, nieko nedarėte, bet vis tiek beria, bėrimas per parą nepraeina. Tokiu atveju naudojami odos lopo testai – jie užtrunka iki savaitės. Dvi dienas testas nešiojamas ant odos, vėliau vertinamas. Taip pat galima atlikti triptazės tyrimą iš kraujo ir nustatyti, ar žmogus neturi mastocitozės.
Auksinis standartas yra provokaciniai mėginiai. Dažnai žmonės nusivilia, kad su tokia medicinos pažanga jie vis dar atliekami. Visgi kiekvienas žmogus yra labai skirtingas ir alergenai sukelia skirtingas reakcijas. Tokio tyrimo metu žmogui suduodamas tam tikras alergenas ir stebima, kokia yra reakcija“, – pasakojo gydytoja.
