Tirtis ragino artimieji
Šešiasdešimtmetis šiaulietis Karolis, atvykęs į Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyrių, sakė, kad jokių sveikatos problemų neturi ir niekuo nesiskundžia. Atvykti kolonoskopijos procedūrai jį ragino artimieji. Nedavė žmogui ramybės ir žmona, kai šeimos gydytoja paaiškino, kad vyro išmatų tyrimo mėginyje aptiktas kraujo pėdsakas.
Medikai pastebi, jog kartais, net ir gavę teigiamą slapto kraujavimo testą, žmonės nusprendžia, kad tai gal dėl hemorojaus, jokio kraujo nesimato ir nieko čia daryti nereikia. Panašiai tyrimo rezultatus interpretavo ir šis pacientas.
Karolis nuo 50 metų kas dvejus metus dalyvauja storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje, tačiau iki šiol jokių problemų nebuvo. Šį kartą, atlikus slapto kraujavimo testą, rezultatas buvo teigiamas ir šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas gydytoją specialistą.
Šeimos narių raginamas Karolis pagaliau sutiko pasitikrinti ir atvyko profilaktinei kolonoskopijai. Visiškoje nejautroje atliktas tyrimas nesukėlė pacientui jokių neigiamų pojūčių, tačiau tyrimo rezultatas sukėlė rūpesčių ne tik pacientui ir jo artimiesiems, bet ir medikams.
Diagnozė pribloškė
Pacientui profilaktinę kolonoskopiją atlikęs Endoskopijų skyriaus koordinatorius, gydytojas gastroenterologas Justas Birutis diagnozavo storajame žarnyne net du polipus.
Vieną – riestinėje, kitą-aklojoje žarnoje.
Įprastai polipai šalinami ir tyrimo metu, bet jei kelia įtarimą, pirma imama biopsija.
„Skyriuje žarnyno diagnostikai naudojama įranga yra nauja, mes turime specialias funkcijas, kurių dėka, apšvietus aptiktą darinį, galime įvertinti polipo morfologiją. Kai kyla įtarimų, nešaliname polipo, bet atliekame biopsiją. Atėjęs atsakymas iš Patalogijos anatomijos skyriaus gali pakeisti mūsų gydymo planą kardinaliai. Taip šį kartą ir nutiko“, – prisimena gydytojas J. Birutis nerimą, laukiant tyrimo rezultatų.
Atsakymas patvirtino gydytojų įtarimą: riestinėje žarnoje nustatytas ankstyvos stadijos onkologinis susirgimas, o aklojoje žarnoje – gerybinis polipas. Riestinėje žarnoje aptiktas polipas buvo labai pakitęs ir jį būtina šalinti maksimaliai radikaliai. Tam buvo pritaikyta procedūra, kurią Respublikinės Šiaulių ligoninės endoskopuotojai taip pat atliko pirmieji Lietuvoje prieš ketverius metus. Pasak endoskopuotojo J. Biručio, tai – sudėtinga viso sluoksnio rezekcija, kai polipas šalinamas radikaliai viso sluoksnio rezekcijos metu kartu su organo sienele ir iš karto susiuvama.
Tumoro lokalizacija – sudėtinga
Antrasis polipas buvo aklojoje žarnoje ir jis buvo labai didelis – šešių cm dydžio, išklojęs visą akląją žarną. Jo šalinimas, endoskopiškai įlindus per išangę, buvo labai sudėtingas dėl anatominės vietos, kurioje susiformavo darinys. Tai buvo žarnos užsilenkimo vieta, tarsi darinys būtų „pasislėpęs už kampo“.
Gydytojas endoskopuotojas J. Birutis šio paciento gydymą aptarė drauge su Chirurgijos klinikos Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus koordinatoriumi, chirurgu Nerijumi Rūkšteliu. Medikai nusprendė taikyti gydymo metodą, kuris būtų geriausias pacientui, o ateityje neturėtų įtakos gyvenimo kokybei.
Pasirinktas laparoskopu asistuojamas polipo šalinimas endoskopijos metu. Šį metodą medikai taikė pirmą kartą, tačiau tik suvieniję jėgas galėjo pasiekti norimo rezultato.
Valandą trukusios operacijos metu chirurgas N. Rūkštelis per dvi nedideles ertmes, padarytas pilve, manipuliavo storąją žarną ją judindamas, ištiesino žarnos kampą ir polipą vizualizavo taip, kad buvo galima darinį pašalinti, nešalinant žarnos. Tuo pačiu metu endoskopuotojas J. Birutis, per išangę endoskopu šalino polipą.
Procedūra buvo atlikta taikant visišką nejautrą, pacientas nejuto jokio diskomforto. Jis į ligoninę atvyko anksti ryte, buvo paguldytas į Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyrių, po operacijos išrašytas vakare.
Endoskopuotojas J. Birutis džiaugiasi, kad chirurgai ir gastroenterologai, suvieniję jėgas, pasiekė puikų rezultatą. „Akivaizdu, kad chirurgija ir endoskopija, viena kitai padėdamos, gali padaryti labai didelius darbus. Iki šiol endoskopuotojai padėdavo chirurgams, kai jie diagnozuodavo žarnyne vėžį, kuris būdavo pakankamai mažas ir operacijos metu jį sunku rasti. Endoskopuotojas jį pažymi specialiais dažais“, – džiaugiasi gydytojas J. Birutis bendradarbiavimu ir tuo, kad šį kartą chirurgai padėjo endoskopuotojams.
Operacija būtų sudėtinga
Aklosios žarnos darinį galima pašalinti operuojant chirurginiu būdu. Operuojant, kad ir laparoskopiškai, per mažus pjūvelius, būtų tekę šalinti pusę storųjų žarnų (akląją, kylančiąją ir dalį skersinės žarnos), butų buvusi atlikta mediciniškai – dešinioji hemikolektomija, būtų formuojama nauja jungtis tarp storosios ir plonosios žarnos. Pooperacinis laikotarpis būtų trukęs apie 1 savaitę, beveik visą mėnesį žmogus būtų nedarbingas.
Atlikus laparoskopu asistuojamą polipo šalinimą endoskopijos metu, sutrumpėjo ne tik paciento stacionarizavimo laikas, tačiau operacija neturėjo jokios įtakos gyvenimo kokybei, pacientas po trumpos pertraukos galėjo grįžti į darbą.
Laparaskopu asistuojamas endoskopinis darinio šalinimas nėra elementari operacija, nes iš šono atrodanti paprasta procedūra bet kada gali virsti sudėtinga operacija, jei darinys didele apimtimi peraugęs žarnos sieną ir techniškai saugiai nepavyksta atidalinti darinio, tenka išplėsti operacijos apimtį.
„Šių laikų chirurginis požiūris yra kitoks, nuolat atsižvelgiama į paciento individualią situaciją ir galimas chirurgines alternatyvas, piimami sprendimai ir prioritetas – minimaliai invazyvi chirurgija, kas lemia greitesnį paciento sveikimą, grįžimą į visuomenę, darbingumą“, – sako gydytojas J. Birutis.
P.S. Ši ligos istorija – puikus pavyzdys, kokia naudinga žmogui valstybės finansuojama profilaktinė storosios žarnos vėžio programa, kurioje gali dalyvauti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų. Nebeturėtų kilti abejonių, ar verta dalyvauti šioje programoje.
Gavus teigiamą slapto kraujavimo testą, geriau hiperdiagnostika – kolonoskopijos atlikimas, nei kraujavimo iš žarnyno priežasčių paieškos ir nusiraminimas, galvojant, kad priežastis – hemorojus. „Kraujavimas, kuris nustatomas tyrimo metu, akimi nematomas. Testas reaguoja į kraujo formulės elementus ir jį fiksuoja. Yra skaudžių pavyzdžių, kai žmonės vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, ateina po pusės metų ir mes jau randame išvešėjusį onkologinį darinį,“ – dalinasi patirtimi gydytojas J. Birutis, patikindamas, kad ir šiuo atveju, jei pacientas būtų atvykęs bent pusmečiu anksčiau, gydymas būtų buvęs paprastesnis.
Kita vertus, ne visada slapto kraujavimo testas būna teigiamas, nors patologija žarnyne ir yra.
Endoskopuotojai, atlikdami tyrimus, pastebi, kad daugėja pacientų, kuriems diagnozuojamos žarnyno uždegiminės ligos –kolitai, kas taip pat sąlygoja teigiamą testą. „Anksčiau per kelis mėnesius būdavo vienas pacientas su tokia patologija, dabar – kiekvieną mėnesį registruojami vienas–du atvejai. Opinis kolitas – susirgimas, kai organizmas pats kovoja prieš savo žarnyno gleivinę.
