2020 metais inkstų vėžiu mūsų šalyje sirgo 814 žmonių.
Ir, nors inkstų vėžys nustatomas dažnai, pastaruoju metu jis vis dažniau diagnozuojamas ankstyvose stadijose. Apie tai, kaip diagnozuojama ir gydoma ši liga, Pasaulinės inkstų vėžio dienos minėjime, šiemet surengtame Vilniaus Bernardinų sode, plačiau papasakojo čia susirinkę specialistai.
Dovana sau, sulaukus 50 metų
Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo klinikai pareigas einantis gydytojas urologas daktaras Marius Kinčius pasakojo, kad Lietuvoje kasmet inkstų vėžiu suserga 15 žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Kitaip tariant, kiekvienas turime apie 3 proc. tikimybę susirgti šia liga.
„Didžioji dalis inkstų vėžio nustatoma ankstyvoje stadijoje – pirmoje ar antroje. Kuo toliau, tuo labiau mažėja tų, kuriems nustatomas 4-os stadijos vėžys.
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti. Gydant 1–2 stadijos ligą, 5 metų išgyvenamumas, kas, išvertus į žmonių kalbą, reiškia pilną pasveikimą, siekia iki 95 proc.“, – paaiškino daktaras M. Kinčius.
Anot jo, anksčiau liga nustatoma, nes, plintant ultragarsiniam, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų prieinamumui, gerėja diagnostika. Būtent šie tyrimai dažniausiai ir leidžia pastebėti ligą.
Tą patį patvirtino ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro chemoterapeutė Skaistė Tulytė: „Inkstų vėžio diagnostika yra labai paprasta, nesudėtinga, bet kartu ir sudėtinga, nes, deja, diagnozuojama daug ir pažengusių ligos atvejų.
Paprasčiausias ultragarsinis ligos tyrimas, atliekant jį bent kartą per 5 metus vyresnio amžiaus žmonėms, jau padėtų išgelbėti ne vieną gyvybę“.
M. Kinčius pritarė, kad rūpintis savo sveikata labai svarbu: „Aš savo pacientams sakau: „Geriausia dovana sau, sulaukus 50 metų, nueiti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą“. Elementarus ultragarsinis tyrimas prieinamas bet kurioje poliklinikoje. Po to, jeigu reikia, mes nukreipiame pacientus pas urologus. Lietuvoje yra 10 urologinių skyrių, o ambulatoriškai dirbančių urologų yra kiekviename rajone – prieinamumas – ne problema. Esant kokiems nors įtarimams nedelskite ir kreipkitės į mus, specialistus“.
Renginyje dalyvavęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas urologas daktaras Albertas Čekauskas paragino: „Jeigu turime ką nors šeimoje, sergantį onkologinėmis ligomis, reikėtų tai išsakyti savo šeimos gydytojui ir atlikti tam tikrus tyrimus“.
Ar verta daryti profilaktinę inkstų vėžio patikros programą, daktaras M. Kičius abejojo: „Yra daug diskusijų dėl patikros programų, bet jų neinicijuojame, nes kiekvienais metais tiriant populiaciją, atliekant ultragarsinį tyrimą visiems, kuriems yra daugiau kaip 50 metų, kaštai tikriausiai neatpirktų“.
Rizikos veiksniai tiksliai nežinomi
Daktaras A. Čekauskas pabrėžė, kad, norint išvengti inkstų vėžio, ne mažiau svarbu ir rūpinti savo sveikata: stebėti kūno masės indeksą, būti fiziškai aktyviems.
Daktaras M. Kinčius portalui „Delfi“ taip pat patvirtino, kad gyvensena svarbi: „Alkoholis, cigaretės, prasta mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys žmones dažniau susirgti inkstų vėžiu. Tie žmonės, kurie turi šiuos žalingus įpročius, dažniau serga“.
Pasidomėjus, ar yra ligų, kurios taip pat didintų inkstų vėžio tikimybę, daktaras M. Kinčius atsakė: „Sergantys inkstų policistoze, turintys terminalinį inkstų nepakankamumą maždaug 10 kartų labiau rizikuoja sirgti inkstų vėžiu“.
Vis tik, kaip pastebėjo gydytoja S. Tulytė, apie inkstų vėžio rizikos veiksnius nedaug ką galima pasakyti.
„Patikimų mokslinių įrodymų apie tai, kas sukelia inkstų vėžį, nėra. Taigi, sveika gyvensena, miego režimas, mityba yra ir inkstų vėžio profilaktikai tinkami metodai“, – patikslino gydytoja.
Simptomų ankstyvose stadijose beveik nėra
Kadangi inkstų vėžys dabar dažniausiai nustatomas ankstyvose stadijose, akivaizdūs jo simptomai dar nebūna spėję pasireikšti.
„Dabar, kai pagerėjo diagnostika ir stadijos sumažėjo, žmonės neturi jokių simptomų. Dažniausiai į gydytoją jie kreipiasi dėl diskomforto pilve. Tada padaro echoskopiją ir randa 2–3 cm darinį.
O prieš 30–40 metų, kol nebuvo išmanių radiologinių tyrimų: ultragarso, kompiuterinės tomografijos, dažniausiai ligą diagnozuodavome vėlyvosiose stadijose, kai augliai būdavo 15–20 cm dydžio. Tokio dydžio navikas sukelia tokius simptomus, kaip skausmas, galima darinį apčiuopti, taip pat pasireiškia kraujavimas šlapinantis“, – portalui „Delfi“ sakė daktaras M. Kinčius.
Operuoti dažnai neskuba
Gydytoja S. Tulytė paguodė: susirgus inkstų vėžiu irgi nereikia nusiminti.
„Lietuvoje yra plačiai taikomi ir prieinami lokalūs gydymo metodai. Gydymas vaistais taip pat labai pažengęs Lietuvoje, tad galime padėti savo pacientams“, – nuramino gydytojas S. Tulytė.
Daktaras A. Čekauskas kalbėjo, kad pastaruoju metu vis dažniau Lietuvoje susiduriant su vis mažesniais navikais kartais net ir neskuba jų gydyti, taikoma tam tikra stebėjimo taktika, priklausomai nuo žmogaus amžiaus.
Tą patį patvirtino ir daktaras M. Kinčius – net ir vyresnių žmonių, turinčių gretutinių ligų, neskubama gydyti, jie kurį laiką stebimi, kas pusmetį atliekant tyrimus ir stebint, kaip greitai navikas didėja. Jeigu prireikia operuoti, paprastai taikomi minimaliai invazyvūs būdai.
„Atviros chirurgijos beveik nebėra: vien laparoskopija, robotika, kai kuriais atvejais – įvairios abliacijos šalčiu, karščiu, radiobangomis, mikrobangomis. Alternatyvų yra daug. Jeigu seniau būdavo šalinamas visas inkstas, dabar yra inkstą tausojančios operacijos“, – paaiškino dr. M. Kinčius.
Diagnozė – ne nuosprendis
Gydytojai tvirtino, inkstų vėžys nebėra nuosprendis.
„Dažnai mes, medikai, bėgame. Per darbus, konsultacijas, operacijas mums atrodo, kad pacientams viskas aišku, jie viską supranta, bet tos komunikacijos neretai trūksta“, – mano daktaras M. Kinčius, pasidžiaugęs, kad yra tokios organizacijos, kaip Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), kurios atstovai daug prisideda, skleisdami žinias apie vėžinius susirgimus.
POLA vadovė Neringa Čiakienė renginio metu sakė: „Labai svarbu, kad, kalbant apie vėžį, kalbame ne apie ligą, o apie gyvenimą. Juk ir dienos šūkis yra „Pakalbėkime apie ligonių gyvenimo kokybę ir bendravimą su šeima bei kitais pacientais“. Mūsų organizacijos tikslas yra kalbėti ne apie tai, kaip sveikti, kokie yra vaistai, ar gydymas egzistuoja. Mūsų tikslas yra padėti žmonėms išgyventi su šia diagnoze.
Onkologinės ligos diagnozė yra ta, kur kiekvienas pajutęs nerimą keliantį simptomą, galvojame: „Turbūt ne vėžys“. Visi tikrai norime, kad diagnozė būtų paneigta, bet, net, jeigu ji nepaneigta, labai svarbu patikėti gyvenimu ir veikti.
Savo pacientams dažnai kartojame, iš ko susideda žodis „sveik“: jeigu numesi raidę „s“, bus „veik“, o jeigu numesi „v“, bus „eik“ – vis tiek tai yra apie veiksmą. Šios dienos šūkis yra, kad ne kalbėtume, o veiktume ir taip padėtume sau gyventi, sveikti, nepaisant ištikusios naujos realybės gyventi pilnavertį gyvenimą tiek, kiek jo mes turime“, – palinkėjo N. Čiakienė.
Pasaulinė inkstų vėžio diena Vilniuje paminėta jau ketvirtus metus. Ją surengusios „Ipsen Pharma SAS“ Lietuvos filialo vadovė Erna Reventienė pasidžiaugė, kad ši farmacijos kompanija prisideda prie sveikatos priežiūros ir yra jungtis tarp gydytojo, paciento bei visuomenės.
