Deja, statistika liūdna. Dėl vieno labiausiai paplitusio šalyje krūties vėžio profilaktiškai išsitiria vos iki 30 proc. moterų, kurioms yra tarp 50–69 metų ir priklausytų dalyvauti profilaktinėje krūties vėžio prevencinėje programoje kas dvejus metus. Vyrų tiriasi dar mažiau, nors šis vėžys, kad ir retai, bet diagnozuojamas ir vyrams. Per metus Lietuvoje 10–15 vyrų išgirsta krūties vėžio diagnozę, moterų – kas trylikta, o tarp tų, kurios turi genetinį polinkį sirgti šia liga, krūties vėžiu suserga 80 procentų.
Nors vienas geriausių būdų aptikti krūties vėžį yra savityra – ją rekomenduojama moterims atlikti kas mėnesį, geriausia – paskutinę menstruacijų dieną, gydytojai įspėja: dalis vėžių ankstyvose stadijose yra ne tik nejaučiami, nematomi, bet ir nečiuopiami. Todėl naudinga atlikti tyrimus.
Naujas Santaros klinikų poskyris
Ilgą laiką vėžio patikra užtrukdavo: žmonėms neretai reikėdavo vaikščioti po skirtingas gydymo įstaigas, kad patikslintų diagnozę, jeigu krūtyje aptikdavo pakitimų: vienur eidavo ultragarsinio tyrimo, kitur – mamogramos, dar kitur paimdavo biopsiją.
Tačiau šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pristatė naujovę: nuo rugsėjo B korpuso trečiame aukšte, Radiologijos ir branduolinės medicinos centre, pradėjo veikti naujasis modernus Krūtų radiologinės diagnostikos poskyris. Čia tyrimai atliekami kur kas greičiau – jei nereikia laukti laboratorinių tyrimų rezultatų, pacientai nuodugniai ištiriami vos per kelias valandas ir daugiau. Be to, čia nėra eilių.
Dar viena gera žinia yra tai, kad spalį, kuris yra dedikuotas pažinčiai su krūties vėžiui ir jo prevencinėms, diagnostikos bei gydymo galimybėmis, Santaros klinikų gydytojai parengė savo pacientams dovaną. Naujame Krūtų radiologinės diagnostikos poskyryje jie surengs savanorystės akciją, kurios metu visus norinčius iš anksto užsiregistravusius žmones (tiek vyrus, tiek moteris) tris dienas – spalio 25, 26 ir 28 dienomis – tirs ultragarsu, nesvarbu, priklauso pagal amžių ar lytį profilaktikos programa, ar ne.
Siekis – mažinti paciento nerimą
Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis pasakojo, kad, kol tokio poskyrio nebuvo, nebuvo galimybės pilnai ištirti žmonių, kurie serga arba kuriems įtariamas krūties vėžys.
„Dabar norime pasidžiaugti, kad turime iš esmės tokį maksimalų, pilną paslaugų paketą – galime spręsti nuo mažiausios iki didžiausios problemos tų žmonių, kurie galbūt nesitaria, bet įtariame, kad jiems gali būti krūties vėžys“, – kalbėjo A. Samuilis.
Santaros klinikose jau anksčiau buvo atliekami ultragarsiniai tyrimai, padedantys diagnozuoti krūties vėžį, o dabar buvo įsigytas ir mamografas. Diagnozę galima patiksinti ir trečiu galingu įrankiu – magnetinio rezonanso tomografija, kuri, anot mediko, savo jautrumu, specifiškumu yra tikrai ne prastesnis tyrimas negu mamografija, bet neturi jonizuojančios spinduliuotės ir kai kuriuos dalykus netgi padeda pastebėti geriau.
Kuriant šį poskyrį stengtasi laikytis tarptautinius standartus atitinkančio modelio, vadinamo „vienos stotelės klinika“ (angl. one stop shop). Tai reiškia, kad atvykęs žmogus nebus blaškomas po skirtingus skyrius ar gydymo įstaigas, jam nereikės ilgai laukti, kada skirtingi specialistai atliks tyrimus.
Atvykusį pacientą konsultuoja ir tyrimus atlieka komanda. Pacientui suteikiama krūtų chirurgo konsultacija, pagal poreikį atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas ar mamografija, arba abu. Jeigu randami pakitimai, įtariama, kad jie galėtų būti piktybiniai, to paties vizito metu tame pačiame kabinete atliekama biopsija (kuomet specialia adata iš įtartinos vietos paimamas mėginys, paprastai tą vietą nuskausminus). Biopsiją galima atlikti tuo pat metu kontroliuojant ultragarsu ar mamografu – tai padeda gauti tikslesnius rezultatus.
Visi tyrimai atliekami tame pačiame Krūtų radiologinės diagnostikos poskyryje, tik siena ir durimis viename nuo kito atskirtuose kabinetuose – pacientui nereikia net išeiti į koridorių.
„Tas „vienos stotelės klinikos“ modelis leidžia judėti link to, kad mažintų pacientui nerimą, nes kiekvieną kartą, kai išgirsti, kad kažkas galbūt yra negerai, gyveni tame nerime, kol gauni galutinį atsakymą,“ – neabejojo Radiologijos skyriaus vedėja dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė, pakvietusi pasižvalgyti po naująjį poskyrį.
Visi tyrimai – vienoje vietoje ir greitai
Pagrindiniame kabinete vyksta konsultacijos.
„Mūsų darbo pobūdis yra unikalus tuo, kad apžiūrime pacientes dėl įtariamų piktybinių pakitimų, jau kryptingai atsiųstas gydytojams. Pas mus jau pirmojo vizito metu vyksta tarpdisciplininis darbas. Tai reiškia, kad komandoje jau dalyvauja krūtų chirurgė, kuri, pacientui atvykus, atlieka apklausą, apžiūrą, aptaria visus jau atliktus tyrimus, atsineštus duomenis. Tada pagal pacientės krūtų audinio tipą, amžių ir kitas indikacijas nustatoma, koks vaizdinis tyrimas jai reikalingas.
Jeigu nusprendžiama, kad geriausia atlikti ultragarsinį tyrimą, pacientė iš karto gulasi ant kušetės ir tyrimas atliekamas. Jeigu nusprendžiama, kad geriausias būtų mamografijos tyrimas, pacientė pereina į kabinetą už sienos ir ten atliekamas šis tyrimas. Jeigu pakitimai neaiškūs, reikia pridėtinio ištyrimo, arba po mamogramos gydytoja nusprendžia, kad reikia dar papildomo ultragarsinio ištyrimo, jis iš karto čia pat atliekamas“, – kaip atliekami tyrimai pasakojo R. Lukšaitė-Lukštė.
Tyrimo trukmė priklauso nuo paciento. Ultragarsinis tyrimas yra ilgesnis, galintis užtrukti iki 15–20 minučių, nes gydytojas nuodugniai rankiniu patikrina krūtis. Jo trukmė gali pailgėti ir priklausomai nuo to, ar pacientai atsineša papildomų anksčiau darytų radiologinių tyrimų rezultatus, kuriuos reikia sugretinti, įvertinti.
Mamograma atliekama vos per kelias minutes. Ilgiausiai – savaitę ar pusantros, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, užtruktų gauti histologinio tyrimo rezultatus. Taip pat gali tekti atvykti kitą dieną, jeigu prireiks magnetinio rezonanso tyrimo, nes čia, deja, yra eilės ir dėl tam tikros specifikos jo iškart atlikti negalima.
„Jis dažniausiai būna atliekamas tarpe, kol laukiame histologinio atsakymo, kad maždaug iki dviejų savaičių bėgyje būtų surinktas pilnas duomenų paketas, kurį aptaria tarpdiscipliniai mūsų klinikų specialistai.
Kiekvieno paciento atvejis yra aptariamas individualiai, atsižvelgiant į esamą situaciją, duomenis, į tai, kokį geriausią gydymą pasirinkti, nuo ko pradėti gydyti ir panašiai. Aptarime dalyvauja chirurgas, chemoterapeutas, radioterapeutas, radiologas, patologas ir branduolinės medicinos atstovas“, – kalbėjo R. Lukšaitė-Lukštė.
Gydytojas A. Samuilis papildė, kad, jeigu liga yra pažengusi, ar reikia kažkokio kompleksinio, sisteminio gydymo, svarbu įvertinti gydymo efektyvumą, atsaką į gydymą, galima ne tik čia pat atlikti viso kūno kompiuterinę tomografiją, įvertinti limfmazgius, metastazes ir taip toliau, bet ir atlikti pozitronų emisijos tomografijos kompiuterinę tomografiją. Pastarasis tyrimas leidžia įvertinti auglio išplitimą ir naviko ląstelių metabolinį aktyvumą.
„Liga kažkada prasideda nuo mažų dalykų. Mes visada norime tą ligą „sugauti“ kuo anksčiau. Inovatyvi įranga tą leidžia. Netgi, jeigu turime pažengusią ligą, ją irgi galime labai gerai monitoruoti, pasitelkiant modernius radiologinius tyrimus: kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, pozitronų emisijos tomografijos kompiuterinę tomografiją. Šitą paketą turime vienoje įstaigoje. Visi būtini specialistai, galintys diagnozuoti, monitorizuoti, prižiūrėti, yra čia“, – džiaugėsi doc. A. Samuilis.
Tyrimas – nebe toks nemalonus
Daktarė R. Lukšaitė-Lukštė pasakojo, kad mamografas su tomosintezės ir kontrastinės mamografijos galimybėmis, kurio anksčiau Santaros klinikose nebuvo, yra moderniausias technologijas atitinkanti įranga. Jis atlieka ne tik paprastas bazines mamogramas, kas yra ištyrimo „auksinis“ standartas.
Šia įranga galima atlikti ir išplėstinį krūtų ištyrimą, tai reiškia atlikti krūtų tomosintezės tyrimą ir taip pat atlikti kontrastinę nemografiją, kas yra bendrai ir Lietuvoje ganėtina naujiena. Tokią įrangą, kaip ši, Lietuvoje turi tik Nacionalinis vėžio institutas, esantis per gatvę nuo Santaros klinikų.
Daktarė R. Lukšaitė-Lukštė pasakojo, kad pacientės neretai bijo atlikti profilaktinį mamografijos tyrimą, nes yra girdėjusios, kad jis skausmingas.
„Ta baimė galbūt yra nuo senesnių laikų, kada iš tikrųjų ta įranga buvo paprastesnė. Šiandien, gaminant kiekvieną naują mamografo modelį, vienas iš pagrindinių gamintojų tikslų yra ne tik, kad vaizdas būtų geras gydytojui, diagnostika būtų gera, bet ir, kad būtų labai ergonomiška paciento atžvilgiu. Ieškoma sprendimų, kaip padaryti, kad tas tyrimas nekeltų didelio diskomforto.
Anksčiau vadinamos mamografo plokštelės, kur dedama krūtis ir suspaudžiama, būdavo gana aštriais kampais. Tie aštrūs kampai, kai spaudžia minkštuosius audinius, tikrai daro tyrimą skausmingu. Mūsų įrangoje kampai yra užapvalinami, kompresija truputėlį kitokio pobūdžio ir jau suteikia mažesnį skausmą“, – nuramino gydytojas.
Kol kas skirta ne visiems pacientams
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytoja krūtų chirurgė dr. Daiva Gudavičienė džiaugėsi, kad dabar Santaros klinikose veikia pilnavertė, patogi tiek pacientui, tiek gydytojui, radiologinė tarnyba. Tiesa, kol kas ji skirta ne visiems.
„Santaros klinikos yra tretinio lygio ligoninė ir čia registruojame bei koncentruojame pacientus, kuriems įtariama arba nustatyta patologija. Tai yra, šiuo metu nesame pajėgūs pasiūlyti profilaktinių patikrinimų visai Lietuvai, nes tas srautas ir paklausa yra gerokai didesni, negu turbūt pasiūla.
Siūlyčiau išnaudoti galimybes pagal gyvenamą vietą atlikti pirmus tyrimus savo poliklinikose: tiek echoskopiją, tiek mamografiją. Jeigu nėra pakitimų, specializuota pagalba nėra reikalinga.
Šis ištyrimas skirtas tiems pacientams, kurie arba jaučia krūties ligos simptomus, ar jiems radiologiškai randami pakeitimai, tarkim atlikus profilaktinę mamogramą. Tokie pacientai keliauja vadinamais „žaliaisiais koridoriais“, tai yra jiems tyrimai atliekami pagreitinta tvarka. Mes turime laiku pradėti gydymą, kuo anksčiau ir kuo tiksliau nustatyti diagnozę. Šitas galimybes turime.
Taip pat diagnozavus ligą labai svarbu tiksliai atlikti tarpdisciplininį aptarimą, kuriame dalyvauja visa visa grupė gydytojų. Santaros klinikos gal unikalios tuo, kad jeigu yra kažkokia gretutinė patologija, turime galimybę tas kitas ligas gydančius specialistus pasikviesti į mūsų konsiliumus, kad aptartume visus tuos niuansus“, – paaiškino daktarė D. Gudavičienė.
Ji taip pat pasidžiaugė geromis chirurginėmis galimybėmis Santaros klinikose tiek operuojant auglį, tiek atliekant krūties rekonstrukciją. Jeigu reikia, čia specialistai atlieka visą spektrą operacijų: nuo tausojančių, operacijų dėl gėrybinės krūties patologijos, iki didžiųjų operacijų abiejų krūtų mastektomijų, kartu, esant galimybei ir poreikiui, abiejų krūtų atkūrimą.
Simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį
Gydytoja D. Gudavičienė pakvietė jokiu būdu neignoruoti galimų ligos simptomų.
„Jeigu čiuopiate mazgelius pažastyje, darinius krūtyje, jeigu keičiasi jos forma, jeigu buvęs normalus įsitraukia spenelis, jeigu yra kraujingų išskyrų iš spenelių – visais tais atvejais reikėtų konsultuotis su specialistu. Dažniausiai visi praeina tą laikotarpį, kai pasikalba su kaimynais, pagooglina, bet reiktų neužstrigti tame etape ir geriau pasitikrinti, paklausti profesionalų nuomonės, ypač kai tie tyrimai yra prieinami ir pradiniai tyrimai nėra invazyvūs: echoskopija didžiajai daliai nesukelia jokio diskomforto, o mamografijai šiokia tokia kompresija reikalinga, kad išgautume vaizdo kokybę, bet jinai tikrai nėra tokia dramatiška, kaip pasakodavo ankstesniais metais tuos tyrimus atlikusios moterys. Tas diskomfortas tikrai nėra labai didelis.
Apie 40–50 proc. darinių pakitimų visiškai niekaip nesijaučia, nesičiuopia ir nesimato. Juos galima rasti tik atlikus radiologinius tyrimus, tai yra tik atlikus mamografiją ir echoskopiją. Tai, kad moteris nieko nejaučia, nereiškia, kad to susirgimo nėra. Profilaktinius tyrimus atlikti verta“, – įspėjo gydytoja.
Gydytoja paragino į medikus kreiptis ir jaunesnes moteris, pastebėjusias įtartinus simptomus – yra buvę pavieniai atvejai, kai krūties vėžys nustatytas nė nesulaukusioms 20 metų. Beje, aukščiau išvardintus simptomus pajutę vyrai taip pat turėtų suskubti pas gydytojus.
Medikė paragino pamiršti ir mitą, kad mamograma atliekama tik toms, kurioms ji priklauso pagal profilaktinę programą. Jos gali prireikti ir nepatenkančioms į 50–69 metų amžiaus tarpsnį.
R. Lukšaitė-Lukštė pridūrė, kad naujajame poskyryje išsitirti krūtis galima be eilės. Kol kas čia nuolat atliekami diagnostiniai tyrimai, ne profilaktiniai – su jais planuojama startuoti kitąmet. Bet jau dabar, kaip minėta, tris dienas bus galima atlikti profilaktinį ultragarsinį tyrimą su nuo spalio 4 d. prasidėjusios išankstinės registracijos.
Pageidaujantys profilaktiškai atlikti krūtų ultragarsinę diagnostiką, 2023 m. spalio 25 d., 26 d. ir 28 d., turėtų iš anksto užsiregistruoti šiuo tel. nr. +37069771831. Registracija telefonu į šią akciją pradedama nuo spalio 4 dienos, nuo 9 iki 13 val. darbo dienomis.
Ką svarbu žinoti apie nemokamą krūtų ultragarsinį tyrimą?
- Reikalinga išankstinė registracija telefonu +37069771831.
- Tai yra profilaktinis skrininginis/atrankinis nemokamas tyrimas ultragarsu.
- Profesionali gydytojo-radiologo konsultacija.
- Akcijos dalyviams bus atsakyta į juos dominančius klausimus dėl atlikto krūtų tyrimo.
- Informavimas apie tolimesnius žingsnius, jeigu būtų aptikta pakitimų krūtyse.
