„Dėl to dabar turime tiek daug alerginių ligų. Jų niekada tiek daug neturėjome, kaip dabar. Sakome, kad tai vakarietiško gyvenimo liga, arba gero gyvenimo liga. Ir iš tiesų, tai susiję su pasikeitusiu mūsų gyvenimu“, – Žinių radijo laidai „Sveikatos laikas“ sakė profesorė Laimutė Vaidelienė.
Maisto netoleravimas nėra alergija
Vieniems maisto produktams įsijautrinama labai anksti, kitiems, tokiems kaip riešutams ar žuviai, alergiją galima įgyti daug vėliau. Vaistams alergija dažnai įgaunama jau tik suaugus. Tai priklauso nuo organizmo, genetikos ir to, kaip dažnai susiduriama su alergenu.
Maisto netoleravimas, pasak gydytojos, nėra susijęs su alergijomis. Tiek laktozės, tiek gliuteno netoleravimo atveju trūksta tam tikrų fermentų arba yra kiti autoimuniniai mechanizmai, kurie nevirškina šių medžiagų, o dėl to atsiranda virškinamojo trakto simptomai. Pavyzdžiui, pilvo pūtimas, viduriavimas, vėmimas.
„Alergija kviečiams irgi toli gražu nėra maisto netoleravimas ar celiakija. Žmonės šiuos dalykus labai dažnai sumaišo. Alergija kviečiams dažniausiai pasireiškia labai mažiems vaikams, kurie dar valgo kvietines košes ir makaronus. Jiems alerginės reakcijos pasireiškia atopiniu dermatitu arba išbėrimais. Bet tai ne tas pats, kas neturėti fermentų ir nevirškinti kažkokios medžiagos“, – kalbėjo profesorė.
Jei žmogus turi alergiją kviečiams, prieš kviečio baltymus pasigamina antikūnai, imunoglobulinai E. Jie randami kraujo tyrimuose arba alergija pastebima darant odos dūrio mėginius. Būtent tai yra tikra alergija, kurią įrodo gydytojai alergologai.
„Dažniausiai vaikas valgo tą pačią košę ilgą laiką, o vieną kartą nuo jos išberia, nors ir nežinai, nuo ko. Jei yra netoleravimas, bėrimų nebus, tik virškinamojo trakto simptomai“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Išimti daug produktų iš mitybos tikrai negalima
Nesunku pastebėti, kad neva netoleruojančių laktozės, glitimo ar kitų produktų, šiais laikais itin daug. Tad kyla klausimas, ar iš tiesų tiek daug žmonių turi maisto netoleravimo problemų?
„Manau, kad maisto netoleravimo atvejų įrodoma tikrai mažiau nei žmonės jų jaučia. Ir čia yra dvi problemos – visų pirma, ne viską galime įrodyti mediciniškai. Kita vertus, žmonės apie tai girdi ir prisitaiko sau.
Kalbant apie tėvus – jie būna girdėję apie laktozės netoleravimą ir pradeda duoti pieną be laktozės, nes įtaria alergiją karvės pienui. Bet laktozė čia visai nei prie ko, nes laktozė yra pieno cukrus, o ne baltymas“, – sakė prof. L. Vaidelienė.
Kartais tėvai, norintys apsaugoti savo vaiką nuo visų galimų sutrikimų, iš mitybos raciono išima daugybę maisto grupių, kurioms vaikas neva gali būti alergiškas. Tačiau profesorė sako, kad taip pridaroma tik dar daugiau žalos, nes virškinamasis traktas nesusiduria su visomis maistinėmis medžiagomis, kurias yra pasiruošęs virškinti.
Profesorės teigimu, yra atvejų, kai nevartojant karvės pieno, laktazės fermentas organizme mažėja, nes tiesiog yra nenaudojamas. Taip ilgainiui iš tiesų gali atsirasti laktozės netoleravimas.
„Dabar kaip tik rekomenduojama kuo mažiau iš vaiko mitybos eliminuoti maisto produktų, nes jis auga ir jam visko reikia. Net ir gliukozės vaikams reikia daugiau nei suaugusiems. Įvairių cukrų vaikui reikia, nes jie padeda augimui“, – kalbėjo prof. L. Vaidelienė.
Alergija gali būti maistui, kai išberia greitai po to, kai suvalgėme tam tikro produkto, tačiau bėrimai greitai ir praeina. O atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kuri taip greitai nepraeina.
Alergijas lengva sumaišyti su infekcijomis, kurios sukelia bėrimus. Pavyzdžiui, niežais.
„Niežai pakito – seniau dėl jų berdavo tik delnus, padus. Dabar beria visą kūną, ypač mažiems vaikams. Labai niežti, nors ir atopinio dermatito atveju niežti. Kartais tikrai labai sunku atskirti. Atopinio dermatito atveju dažnai kaltiname maistą, bet nebūtinai jis jį sukelia – kartais tai tiesiog odos pakitimai, dėl ko oda tampa sausa ir skilinėja“, – sakė gydytoja alergologė.
Kai vaiką pradeda berti, tėvai, prisiskaitę įvairios informacijos, iš mitybos pašalina pieną, kiaušinius, kviečius, bet nepašalina šokolado ar desertinių varškyčių, kuriose gausu cheminių medžiagų, dažnai ir sukeliančių netikras alergines reakcijas.
„Yra buvęs atvejis, kai pas mus į kliniką tėvai atvažiavo su vaiku, sunkiai sergančiu bakterine infekcija. Jų namuose viskas būdavo smarkiai dezinfekuojama, todėl vaiko imuninė sistema neturėjo jokios patirties, nebuvo susidūrusi su jokiais virusais ir bakterijomis. O kai jau susirgo, sirgo labai rimtai“, – kalbėjo gydytoja alergologė.
Visai neseniai atsirado naujas alergijų gydymo būdas – imunoterapija. Ji dažniausiai taikoma esant alerginei slogai ir bronchų astmai. Po truputį kūnui duodami alergenai pratina imuninę sistemą juos priimti ir taip smarkiai nereaguoti, kol galiausiai alergija išnyksta.
„Kalbant apie maisto imunoterapiją dar yra labai daug klaustukų ir patvirtintų metodikų dar nėra. Labiausiai imunoterapija taikoma dėl žiedadulkių, namų dulkių erkučių, šunų, kačių alergenams. Geriausias efektas taikant dėl žiedadulkių“, – sakė prof. L. Vaidelienė.
Deja, bet toks gydymas ilgas – jis užtrunka net apie 3 metus, be to, turi būti nepertraukiamas.
