Tačiau kol 50 milijonų pasaulio žmonių laukia žadėtojo gydymo, Lietuvos mokslininkai abejoja, ar vaistas tikrai išgydys Alzheimerio ligą. Esą bent Lietuvoje didžiausia problema ta, kad liga aptinkama per vėlai, kai jokie vaistai stebuklų nebedaro.
Sergančiai senjorei, gydytojai rekomendavo groti pianinu esą tai padės jos smegenims kovoti su klastinga Alzheimerio liga.
„Mūsų mamai prastėja atmintis, jai sunku suformuluoti žodžius ir ji tai išgyvena itin sunkiai. Tačiau, kai ji atsisėda ir pradeda groti melodijas, dainų žodžiai tiesiog plaukia“, – pasakojo moteris.
Alzheimerio ligos asociacijos įkūrėja Daiva Rūta Vadauskaitė prisimena, kad Lietuvoje ilgą laiką pacientai ieškojo panašių išeičių, mat, žinių, kaip ligą gydyti trūko visiems.
„Tada buvo tamsus miškas, šeimos gydytojai ir kiti gydytojai nė pavadinimo Alzheimeris nemokėjo ištarti, net nežinojo, kas tai yra: al al al ir daugtaškis“, – teigė Daiva Rūta Vadauskaitė.
Vis dėlto, mokslininkai iš Jungtinių Valstijų žada, kad Alzheimeriu sergantiems pacientams greitai atsiras išeitis efektyvesnė už skambinimą pianinu.
Mat, kuriami du nauji vaistai nuo šios ligos.
Kaip teigia Lietuvos mokslininkai, kai kurie iš naujų vaistų turėtų suveikti lyg antikūnai prieš Alzheimerį.
„Dabar jau, kaip tik neseniai patvirtinta vakcina trečiai stadijai, kuri yra ne pasyvi imunoterapija, bet aktyvi. Tai reiškia, kad organizmas mokomas kovoti prieš tą ligą“, – kalbėjo VU GMC mokslininkas Andrius Sakalauskas.
Tad naujo vaisto pacientai laukia viltingai.
„Dievas žino, kiek ilgai mes ieškojome ir laukėme tokių vaistų. Žinoma, dar tie vaistai iki mūsų greitai neateis, bet yra šviesa tunelio gale“, – šnekėjo Daiva Rūta Vadauskaitė.
Tačiau nors užsienio mokslininkų pažadai gražūs, naujo vaisto atsiradimas, anot Lietuvos mokslininkų, nėra stebuklingas.
„Kažkiek tie vaistai ir padeda, bet yra kartu ir kontroversiški, sukelia pašalinius simptomus, yra kritiniai tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms“, – pasakojo A. Sakalauskas.
Be to, tam, kad naujas vaistas veiktų, reikia ligą aptikti dar pirmojoje stadijoje, o tai yra Lietuvos Alzheimerio gydymo silpnoji vieta.
„Diagnostika yra užmirštama arba jau tiriama, kai pažengusios ligos“, – tikino Darius Šulskis.
Statistika byloja, kad dauguma Alzheimerio pacientų išgyvena vos 3–4 metus. Tiesa, šia liga sergančiųjų atstovė tikina, kad pacientams padėtų ir nors kiek atsakingesnė priežiūra.
„Vėlyvos stadijos Alzheimeriui, jie nebėra tokie efektyvūs. jie gali prailginti žmogaus gyvenimą, bet negrąžins atminties. Dėl to, jei sugebėtume sujungti diagnostiką ir vaistus, mes galėtume daug daugiau žmonių pagydyti“, – sakė D. Šulskis.
„Dažnai būna, kad jei liga tiksliai nenustatoma, tai žmogus gydomas neaišku nuo ko ir kokiais vaistais“, – šnekėjo Daiva Rūta Vadauskaitė.
Alzheimerio ir Parkinsono ligomis sergančių žmonių šiandien pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 50 milijonų: maždaug tiek, kiek žmonių gyvena Kolumbijoje.
Visą LNK žinių reportažą galite matyti čia:
