Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu apsinuodijimų alkoholiu ar tokio pobūdžio nusiskundimų tarp Lietuvos gyventojų nemažėja, rašoma pranešime spaudai.
Saulės kaitroje alkoholinius gėrimus vartojantys žmonės skundžiasi galvos svaigimu, pykinimu, silpnumu, pablogėjusia orientacija bei sutrikusia širdies veikla. „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič dalijasi įžvalgomis apie pagrindinius alkoholio ir saulės pavojus sveikatai bei patarimais, kaip jų išvengti.
Didėja tikimybė dehidratuoti
Karštyje vartojant svaigiuosius gėrimus padidėja dehidratacijos rizika – kūno temperatūra pakyla, organizme mažėja skysčių kiekis, todėl didėja alkoholio koncentracija kraujyje.
„Alkoholis skatina skysčių išsiskyrimą, todėl būnant saulėje dehidratacijos procesas vyksta kur kas greičiau. Organizmui dehidratuojant apsunkinama širdies veikla ir kraujotaka, padidėja kvėpavimo dažnis ir kūno temperatūra, todėl gresia organizmo perkaitimas. Tačiau didžiausia rizika yra tame, kad vartojant alkoholį karštoje temperatūroje palaipsniui stabdomas deguonies patekimas į smegenis, žmonės greičiau apsvaigsta ir negali realiai įvertinti kylančios kūno temperatūros. Jie nesugeba laiku pastebėti pirmųjų dehidratacijos simptomų“, – teigia K. Zacharevič.
Pakilus kūno temperatūrai prasideda galvos skausmai, silpnumas, darosi vis sunkiau orientuotis aplinkoje. Pirmieji dehidratacijos simptomai ne visada lengvai pastebimi, tad reikia išlikti budriems: pastebėjus troškulį, išdžiūvusią burną ir odą, galvos svaigimą, silpnumą ar jėgos trūkumą, patartina gerti daugiau skysčių, geriausia – paprasto arba negazuoto mineralinio vandens, vėsios arbatos. Svarbu vengti gėrimų su kofeinu ar cukrumi, saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Vaistinės darbuotoja rekomenduoja pajutus pirmuosius negalavimus stengtis atstatyti normalią kūno temperatūrą ir surasti pavėsį, jeigu įmanoma, vėsintis drėgnu rankšluosčiu.
Neapdairumas ir rizika nuskęsti
Karštomis vasaros dienomis alkoholis įsisavinamas greičiau, todėl žmogus gali greitai apgirsti ir nuo mažo, jam įprasto kiekio alkoholio. Vaistininkė pabrėžia, kad gryname ore laiką leisdami žmonės neretai pasirenka gazuotus svaigiuosius gėrimus, kurie saulėkaitoje yra lengviau pasisavinami.
Netinkamai apskaičiavus suvartoto alkoholio kiekį, žymiai padidėja nelaimių rizika. Išgėrę žmonės tampa drąsesni, pasikeičia jų elgesys, sulėtėja reakcija. Tai lemia padažnėjusius skendimo atvejus – saulėkaitoje apsvaigę žmonės neapskaičiuoja savo galimybių ir nesugeba išplaukti į krantą. Todėl, anot vaistininkės, pasirinkus poilsį prie vandens telkinių, alkoholinius gėrimus reikėtų vartoti dar apdairiau arba jų atsisakyti.
„Alkoholis trikdo nervinių impulsų perdavimą, todėl sulėtėja reakcija, sutrinka kalba ir koordinacija. Šiltuoju laikotarpiu vartojant svaigiuosius gėrimus mūsų organizmas netenka kalio ir magnio, kurie yra nepamainomi širdies, raumenų veikloje. Netekus šių itin svarbių elementų gali kamuoti širdies veiklos sutrikimai, raumenų mėšlungis. Būtent pastarasis dažnu atveju ir nulemia tai, kad žmogus ima skęsti ir nepajėgia išplaukti į krantą“, – teigia K. Zacharevič.
Alkoholio saulėje ypatingai nerekomenduojama vartoti žmonėms, besiskundžiantiems širdies ligomis. Tai gali pastiprinti ligos požymius ar net pasunkinti būklę, kadangi alkoholio vartojimas gali padidinti spaudimą, apsunkinti širdies darbą, taip net sukeliant insulto ar infarkto riziką.
Virškinimo trakto sutrikimai
Karštuoju metų laiku padidėja virškinamojo trakto sutrikimų rizika. Šiltame ore laikomas maistas genda greičiau, darosi lengviau apsinuodyti. Tačiau jeigu prie to dar prisideda ir alkoholiniai gėrimai – apsinuodijimo bei virškinimo sutrikimų rizika padidėja dar labiau.
„Alkoholis paveikia kiekvieną organizmo sistemą, ypač skrandžio ir žarnyno. Vartojant svaigiuosius gėrimus saulėje pakinta riebalų apykaita, gliukozės kiekis kraujyje, todėl dažnai žmonės skundžiasi skrandžio skausmais, pykinimu. Nesuvirškintas maistas virškinamajame trakte pradeda rūgti, todėl gali prasidėti sunkumo jausmas skrandyje, viduriavimas“, – teigia vaistininkė.
Vartojant svaigalus paprastai kyla apetitas ir ranka nesąmoningai siekia užkandžių, kuriais norisi jį numalšinti. Tokiems užkandžiavimams gamtoje dažnu atveju žmonės renkasi aliejuje keptus bulvių traškučius ar skrudintą duoną, įvairius rūkytos mėsos ar sūrio užkandžius. Anot vaistininkės, toks maistas itin apsunkina organizmą, todėl karštoje saulėje reikėtų vengti gyvulinės kilmės riebalų.
Kaip apsisaugoti?
Vaistininkė teigia, kad geriausias būdas, siekiant visų šių pavojų išvengti – apskritai saulėkaitoje atsisakyti alkoholio. Jį reikėtų keisti kitais negazuotais gaiviaisiais gėrimais.
Jeigu vis tik alkoholio saulėje padauginama, svarbu kuo greičiau atstatyti normalią organizmo būklę ir pašalinti iš jo alkoholį. Atsiradus rimtesniems negalavimams, kartu su skysčių vartojimu tokiais atvejais gali pagelbėti ir specialūs preparatai padėsiantys esant pykinimui, skrandžio skausmams ar rūgštingumui. Tačiau pastebėjus rimtesnius saulės ir alkoholio sukeltus padarinius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
