Vis dėlto ne visi skysčiai vienodai naudingi, sako specialistė. Pateikiame pokalbį.
– Apie mitybą gripo metu tikriausiai esame girdėję įvairių teiginių ir patarimų. Vienas tokių, jog sergant reikėtų nustoti valgyti, kad organizmas nebūtų apkraunamas. Ar tai tiesa?
– Iš tiesų, labai pritarčiau tam, kad sergant šiek tiek pabadautume.
Badavimas, kaip gydymo priemonė yra žinoma jau daugelį metų. Tačiau tyrimai atlikti tik per pastaruosius 20 metų. Badauti reikia tiek, kiek pats organizmas to nori, priklauso nuo sirgimo laiko. Keletą dienų nevalgyti yra pakankamai saugu. Badavimas tikrai labai suaktyvina mūsų imuninės sistemos ląsteles. Žmonėms, kuriuos kamuoja imuninio pobūdžio susirgimai, ar vėžys, peršalimas, gripas gali būti naudinga badauti. Vis dėlto, jei iki gripo mūsų mityba buvo prasta ir organizmas yra nusilpęs, toks variantas tikrai nebūtų pats geriausias.
Visur yra išimtys. Bet jei žmogus maitinosi normaliai, yra normalaus svorio, maisto vartojimą sumažinti rekomenduočiau. Manęs kartais prašo pasakyti ilgaamžiškumo receptą ir aš sakau, kad jis labai paprastas – nustokime persivalgyti. Kai valgome, visos mūsų organizmo jėgos nueina į virškinimą, todėl turint sveikatos problemų, visada reikia žiūrėti, kad porcijos nebūtų per didelės. Reikia stengtis kuo geriau įsiklausyti į savo organizmą, jei jis nenori valgyti – nereikia versti. Svarbiausia – sergant gerti daug skysčių. Tai dažnai pasitaikanti klaida, kai žmogus nustoja valgyti, nustoja ir gerti.
Tačiau mes labai daug prakaituojame, prarandame skysčius. Reikia gerti daug žolelių arbatų ir nepamiršti vandens, bet ne sulčių. Sakoma, kad reikia gerti apelsinų sultis, nes jose daug vitamino C, tačiau jose taip labai daug cukraus, daugmaž trečdalis dienos normos. Cukrus yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų bakterijoms ir virusams. Geriau valgyti pilną vaisių, bet jais irgi negalima piknaudžiauti.
– O kaip yra su kava, juk ji iš organizmo „išvaro“ skysčius?
– Taip, kava tikrai tuo pasižymi. Atsiminkime ir tai, kad kava yra tonizuojantis gėrimas ir veikia mūsų nervų sistemą. Tikriausiai pagalvosite, kaip susijusi imuninė ir nervų sistema? Didelę įtaką tam turi hormonas kortizolis, kuris gaminamas streso metu. Kortizolis glaudžiai susijęs su mūsų imunine sistemos funkcija. Kava gali daryti įtaką šiam hormonui, dėl ko gali būti neigiama įtaka imuninei sistemai. Tačiau dažnai būna taip, kad kai sergame, net patys didžiausi kavos mėgėjai į kavą pažiūrėti nenori.
– Jei šiuo metu nesergu nei peršalimu, nei gripu, tačiau noriu bent šiek tiek savo organizmą nuo jo apsaugoti – ar yra kažkokie produktai, kurie gali padėti?
– Yra labai tradiciniai paprasti lietuviški produktai, pavyzdžiui česnakas, kuris turi antivirusinių savybių. Cinamonas, svogūnas, rauginti kopūstai, pastaruosiuose gausu probiotikų, naudingų imuninei sistemai. Kokosų aliejus, kuris neseniai buvo sukritikuotas kaip labai blogas, tačiau iš tiesų jis yra tikrai naudingas. Jis priešingai, nei kartais mums atrodo, mažina blogojo cholesterolio kiekį, turi antivirusinių, antibakterinių savybių, tad labai naudinga žiemos metu jį įdėti į visokias košes. Labai svarbu pasižiūrėti, kiek suvalgome saldumynų. Kai jų suvalgome per daug, padidėja rizika susirgti. Būna, kai ligoniai serga, o mes norime juos palepinti ir nešame kažką saldaus, bet tai nėra gerai. Geriausia būtų atnešti naminį sultinį, kuris yra pats geriausias maistas imuninei sistemai, tačiau jis turėtų būti verdamas ilgai. Jo receptą esu parašiusi ir savo knygoje „Balansas kasdienybėje“.
– Paminėjote sultinį, kaip gerą maistą ligoniams. Taigi, jei sergant žmogus valgyti nori, koks maistas be sultinio jam dar būtų naudingas?
– Žuvis, nes joje yra omega-3 riebalų rūgščių, daržovių, kuriose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kai norisi kažko sočiau, jau geriau suvalgyti bulvę, nei kokį nors pyragaitį. Jei nesinori nieko gaminti, visai gerai tiesiog ant ruginės duonos užsitepti šiek tiek sviesto ir užsidėti česnako.
– O kaip yra su džiūvesėliais, kurie lyg ir šioks toks „ligos maistas“?
– Džiūvesėliai gerai tuomet, kai yra apsinuodijimas maistu, kai bet kas, ką suvalgome, sukelia pykinimą. Juose nemažai cukraus, todėl jie tinkami tokiu atveju, kad organizme padėtų atstatyti cukraus kiekį. Tačiau sergant peršalimu ar gripu, jų valgyti tikrai nerekomenduočiau.
– Vaikai, kai serga, dažniausiai yra linkę nieko nevalgyti. Tada tėvai labai išsigąsta ir dažniausiai jiems visko siūlo. Ar normalu, kad sergant jie nenori valgyti, ar vertėtų tokiu atveju išsigąsti?
– Visiškai normalu. Labai smagu, kad vaikai yra „nesugadinti“, tokie, kokie esame mes, suaugusieji buvome. Pavyzdžiui, vaikai labai gerai jaučia, kokių produktų jie netoleruoja. Kada jų suvalgo, skundžiasi tėveliams, kad jiems skauda pilvą. Dažniausiai mes tai ignoruojame, o vaikai užaugę netoleruoja įvairių produktų. Labai panašiai yra ir su alkio jausmu. Jei vaikas nesijaus gerai, jis valgyti nenorės ir tai nėra blogai. Vis dėlto yra ta pati taisyklė, kaip ir suaugusiems, jei vaiko labai mažas svoris, reikėtų ieškoti būdų, kaip jį pamaitinti. Tačiau jei svoris normalus, tiesiog reikia duoti vaikui skysčių ir nesijaudinti dėl poros dienų nevalgumo.
– Priminėte skysčius, tad dar šiek tiek grįžtant prie jų – kokios arbatos sergant peršalimu ir gripu yra naudingos mūsų organizmui ir kokios nelabai?
– Vietoje juodosios arbatos siūlyčiau rinktis žaliąją, nes juodojoje yra nemažai kofeino ir nėra tiek daug antioksidantų, kiek žaliojoje. Tačiau jos irgi negalima padauginti, 1-2 puodeliai per dieną. Geriausia rinktis lietuviškas arbatas, pavyzdžiui nuo kosulio tinkamas čiobrelis, dilgėlių arbatos naudingos imuninei sistemai, aviečių lapų arbata padeda prakaitavimui. Naudingos arbatos su citrina, ciberžole, cinamonu. Visas arbatas reikėtų užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti, kad gerai pritrauktų, 10-15 minučių. Išimtis yra su ciberžole, cinamonu ir imbieru, nes jie suintensyvėja kaitinami.
– Galbūt esate pastebėjusi kažkokias lietuvių tendencijas, kaip jie maitinasi ligų metu? O galbūt lietuviai išvis labai netinkamai maitinasi ir dėl to serga dažniau?
– Lietuvoje, manau, viskas labai susiję su klimatu. Turiu nemažai pacientų lietuvių, kurie gyvena Anglijoje. Visi jie man kartoja tą patį, kad persikrausčius į Angliją serga žymiai mažiau. Kartais jų mityba Lietuvoje net būdavo geresnė nei čia, tačiau Lietuvos klimatas nėra dėkingas imuninei sistemai. Tai reiškia, kad valgyti sveikiau lietuviams būtina, galbūt šaltuoju sezonu ir gerti papildus, vitaminą D. Nenorėčiau supeikti lietuvių dėl jų mitybos, galbūt net atvirkščiai, dauguma mano pacientų valgo tikrai gerai. Mane labiau neramina tai, kad lietuviai labai nusistatę prieš vaistus.
Nesupraskite manęs neteisingai, aš pati esu mitybos specialistė, visada ieškau alternatyvių būdų jaustis geriau. Tačiau kartais ateina laikas, kai vaistų tikrai reikia. Būna žmonių, kurie, išrašius gydytojui vaistus, pasideda juos ant lentynos ir jų negeria. Tokiu būdu vaistai tikrai neveikia, galime prisidaryti tik dar daugiau komplikacijų. Visada sakau savo pacientams, išbandykime visas natūralias priemones pirmiausiai, bet jei jos neatneša norimų rezultatų, vaistų teks vartoti.
