„Ūminis peršalimas yra sukeltas virusinės infekcijos, jis pakeičia balsą, pasireiškia specifinis, „lojantis“ kosulys. Kai susergame, atsiranda kosulys, laringitas ar balso stygų uždegimas, reikėtų daryti inhaliacijas. Jos yra kaip pagalbinė priemonė tam, kad greičiau galėtume atsikosėti. O jei balso stygų uždegimas, inhaliacijos padeda greičiau atstatyti balso stygų ir kvėpavimo takų gleivinę“, – LNK Žinioms sakė „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Pacientai inhaliacijas dažnai atlieka namų sąlygomis, kai į puodą pripilama karšto vandens, įlašinama eterinio aliejaus, galva uždengiama rankšluosčiu ir kvėpuojama garais. Vaistininkai pastebi, kad taip kyla pavojus nusideginti.
„Nerekomenduojama taip daryti, kai yra temperatūra 37,5 laipsnio arba aukštesnė, kai žmogus blogai jaučiasi. Jei tai yra sausas kosulys, inhaliacijos su soda, kurios labai populiarios, gali dar labiau išsausinti gleivinę“, – sakė Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Natalija Šertvytienė.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič sako, kad taip prisikvėpavus galima nusiplikyti kvėpavimo takus ir uždegimas tik paūmėja. Būna, kad nuplikoma ir veido oda. Gydytoja sako, kad tokių pacientų sulaukia kasmet.
„Būna, ypač maži vaikai. Dažniausiai jie jau patenka į stacionarą. Šilti vandens garai gali padidinti uždegimą, nes gleivinė dar labiau paburksta. Inhaliatoriai turi vėsius garus, jie sumažina paburkimą“, – kalbėjo gydytoja M. Puzelevič.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į patalpų drėgmę. Šildymo sezonu idealiausia namuose palaikyti 40–60 proc. drėgmę.
Beje, inhaliacijos, atliekamos gydymo įstaigose, gali būti paskirtos medikų ir kompensuojamos, jei pacientas persirgo virusine kvėpavimo takų infekcija.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
Kiek anksčiau apie inhaliacijas „Delfi“ yra rašęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Pasak gydytojo, paprastos inhaliacijos virš šaltų ar karštų garų gali būti labai veiksmingos, maža to, tai gali būti pagrindinė priemonė simptomams palengvinti.
„Skirtingai nuo geriamų vaistų, tokio gydymo efektas simptomams ateina iškart. Priemonė beveik nieko nekainuojanti, tačiau apipinta mitais ir žalingais besigydančiajam patarimais“, – rašė gydytojas.
Pasak V. Morozovo, nesvarbu, garai šalti ar karšti.
„Dirbant greitojoje medicinos pagalboje įvyko du kurioziniai laringito gydymo atvejai: tėtis, kuris į karštą vonią įkėlė vaiką, ir močiutė, vietoje kelių minučių pakvėpavimo, kelioms valandoms palikusi kosantį anūką balkone lyjant lietui. Abiem atvejais inhaliacijos padėjo priepuoliui, bet neapsaugojo nuo hospitalizavimo: nudegimas ir sušalimas.
Todėl pagrindinis reikalavimas inhaliacijai – saugumas. Suaugęs tikrai gali saugiai pakvėpuoti virš arbatos puoduko, ir to dažnai užtenka. Bet vaikas, kvėpuodamas virš karšto vandens mažose nepritvirtintose talpyklose, rizikuoja apversti puodą ir nusiplikyti.
O kvėpuodamas iš didelių stacionarių talpų – sušilti, nes garai, tikėtina, veiks ne vien kvėpavimo takus, bet visą kūną. Todėl elektrinis inhaliatorius – saugus ir patogus variantas. Jei neturite – kvėpuokite virš kriauklės krašto. Ją apversti ant savęs gan sunkoka, o laikant virš kriauklės krašto vien vaiko galvytę – mažas šansas perkaitinti atžalą. Vienam ar dviem kartams tiks. O tada, jei liks poreikis, pagalvosite apie inhaliatoriaus įsigijimą“, – rašė gydytojas.
Visą anksčiau publikuotą gydytojo tekstą rasite čia.
