Visgi, nors melanoma ir neskauda, tačiau apie save praneša apgamais ir kitais odos dariniais. Laiku juos pastebėjus ir atlikus operaciją, galima visiškai pagyti ar net užkirsti kelią ligai.
Apie tai, kad ant alkūnės esantį apgamą reikia operuoti, ketvirtadienio rytą sužinojo vilnietė Jūratė. Moteris profilaktiškai pasitikrinti apgamų atvyko į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuriame buvo surengta apgamų tikrinimo akcija ir visi norintys buvo kviečiami trumpai gydytojų dermatologų apžiūrai.
„Gyvenu netoliese, sužinojau, kad yra tokia akcija, kadangi karantino metu sunku užsirašyti pas gydytojus, tai atvykau čia pasitikrinti apgamo, kuris mane neramino. Gydytoja pasiūlė rudenį jį išoperuoti. Aš jį stebėdavau, žinojau, kad jis yra, bet nebuvo galimybės pasitikrinti. O čia kaip tik atsirado galimybė. Reikia išoperuoti, kad netaptų piktybinis apgamas“, – sakė Jūratė.
NVI gydytoja dermatovenerologė, onkologė Julija Mozūraitienė paaiškino, kuo skiriasi piktybinis ir nepiktybinis apgamas. Pasak jos, didžiausias skirtumas yra jų išvaizda, tad labai svarbu stebėti save ir įvairius darinius ant savo kūno.
„Melanoma dažniausiai atsiranda sveikoje odoje, kur seniau nebuvo apgamo. Todėl reikia atkreipti dėmesį, jei atsiranda keistas apgamas, kuris išsiskiria nuo visų kitų, greitai auga, keičiasi jo spalva, forma, simetriškumas, kraštai.
Taip pat žmonėms, kurie turi daug apgamų, jei vienas iš jų pradeda staigiai keistis ir pasidaro nepanašus į visus kitus, irgi reikia atkreipti dėmesį“, – sakė J. Mozūraitienė.
Pagrindiniai požymiai, kad apgamas gali būti piktybinis, yra šie:
- Ametriškas kraštas, kai viena pusė nesutampa su kita;
- Iškilęs kraštelis;
- Apgamas įvairių spalvų – nuo šviesiai rusvos iki tamsiai juodos, gali būti melsvumas, rausvumas, baltumas;
- Jei apgamas pradeda keistis, darosi iškilęs.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ne tik į apgamus, bet ir į kitus odos darinius, kurie ilgai negyja, kraujuoja, pūliuoja, šlapiuoja ir gydymas nepadeda. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją dėl galimos onkologinės ligos diagnozės.
„Paprastai pačioje ligos pradžioje pacientai nieko nejaučia, nes odos vėžys neturi skausmo. Ypač vyresnio amžiaus pacientai yra linkę laukti, kol pradės skaudėti. Greičiausiai, to nė nesulauks. Pradžioje gali būti tokie požymiai kaip nežymus dilgčiojimas, perštėjimas, niežėjimas, bet skausmo nebūna“, – sakė gydytoja dermatovenerologė.
Vėliau, kai odos vėžys ar melanoma progresuoja, atsiranda kraujavimas, šlapiavimas. Žmonės, pasak J. Mozūraitienės, kartais klaidingai galvoja, kad apgamas buvo normalus, kol jo nepažeidė. O tada viskas prasidėjo būtent dėl pažeidimo. Tačiau kraujavimas ir šlapiavimas jau būna dažniausiai pažengusios melanomos požymis.
Odos melanoma progresuoja greitai ir dažnai smarkiam progresui užtrunka tik kelių savaičių ar mėnesių. Dėl to į gydytojus, pamačius pokyčius, reikia kreiptis nedelsiant.
„Kitos rūšies vėžys gali vystytis daug ilgiau, būna, kad ateina ir po 10 metų. Bet melanoma yra pats agresyviausias vėžys ir delsti negalima“, – perspėjo pašnekovė.
Didžiausią pavojų kelia saulės spinduliai
Pagrindinis rizikos faktorius melanomai yra saulės spinduliai. Gydytoja palygino: kaip plaučių vėžį sukelia rūkymas, taip odos vėžį sukelia saulės spinduliai. Įtakos turi ir genetiniai veiksniai, jei šeimoje jau buvo melanoma – rizika yra didesnė.
Taip pat ir žmonės, kurie gauna imunosupresinį gydymą ir serga imunodeficito ligomis, turi būti atsargesni ir stebėti savo odą, bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti.
„Visiems, kas turi daug apgamų, rekomenduojame bent kartą per metus apsilankyti pas dermatologą, kad apžiūrėtų visus apgamus, taip pat ir kitus darinius. Jei pastebime kažką įtartino, vizitus paskiriame dažniau.
Bet pats žmogus taip pat turi išmokti stebėti savo odą. Bent kartą per kelis mėnesius atsistoti prieš veidrodį, apžiūrėti savo kūną, būtinai apžiūrėti visas raukšles, pakinklius, pažastis. Dažnai būna ir ant delnų ar padų, bet retai į juos atkreipiame dėmesį“, – sakė J. Mozūraitienė.
Tik maža dėmelė, o žmogus miršta
NVI galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vadovė Jolita Gibavičienė perspėja, kad pamačius keistą apgamą delsti negalima, nes melanoma progresuoja ir atsiranda metastazės.
„Gali būti taip, kad yra tik maža juoda dėmelė, o žmogus mirė“, – kalbėjo J. Gibavičienė.
Jei apgamas ir liga yra uždelsta, operuoti galima, bet praktiškai naudos nebėra.
„Ši liga yra odos piktybinis navikas, nuo kurio miršta daug pacientų. Jei jis nustatomas pirmose stadijose, galime tikėtis 90 proc. išgydymo. Galų gale, kai liga labai progresuoja, nebėra, ką operuoti, nes navikas yra visur. Tokiu atveju alternatyvūs gydymo metodai – chemija, biologinė terapija.
Visada bus grupė žmonių, kurie delsia. Žmogus girdi, bet galvoja, kad čia ne apie jį, o apie kažką kitą. Kai kurie tiesiog nenori pripažinti ar neranda laiko pasitikrinti. Jei tai yra pigmentinis apgamas, žmogus su juo yra visą gyvenimą, galvoja, kad tai jo ženklas ir net nemato tų pasikeitimų“, – sakė gydytoja.
Norint profilaktiškai pasitikrinti dėl melanomos, iš pradžių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei reikia gydytojo specialisto konsultacijos, šeimos gydytojas nusiunčia pacientą pas gydytoją dermatologą.
