aA
Į Santaros klinikas prieš dvejus metus ponia Liudmila atvažiavo nebegalėdama kęsti skausmo. „Turiu problemų su stuburu, jį tuo metu man taip skaudėjo, kad net numečiau 10 kg“, – sako pacientė.
Asociatyvi nuotr.; Skausmo klinika Santaros klinikose
© DELFI montažas/Mindaugas Ažušilis, Santaros klinikos

Moteris pasakojo, kad niekada nesportavo, o tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl jai teko kęsti tokius skausmus. Matydama jaunąją kartą, Liudmila nerimauja dėl jų pasyvumo bei aktyvaus naudojimosi technologijomis todėl, remdamasi savo patirtimi, pataria daugiau judėti.

Pasak Liudmilos, jokie vaistai nebenumalšino skausmo, todėl moteris nebežinojo, kaip toliau gyventi. Praėjo pora metų nuolat besilankant Santariškėse įsikūrusioje Skausmo klinikoje. Dabar Liudmila prisipažįsta, kad, nors skausmas visiškai nedingo, pagaliau ji vėl gali gyventi.

Procedūros skausmingos, bet pakenčiamos

„Visai neturėjau apetito, gėriau vaistų nuo skausmo, todėl pradėdavo skaudėti skrandį. Negalėjau nieko valgyti. Nebuvo jokio gyvenimo. Pradėjus čia lankytis, pagaliau gavau pagalbą, man numalšino skausmą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad čia dirba profesionalai, jau antri metai, kai čia lankausi. Dabar su skausmu jau galiu gyventi“, – pasakojo pacientė.

Pasak jos, procedūros, kurias jai atlieka, skausmingos, tačiau pakenčiamos. Svarbiausia, kad po jų sulaukiamas pagerėjimas.

Liudmila kentė skausmą, kurio nenumalšino jokie vaistai: supratusi didžiausią savo klaidą, turi patarimą kitiems
© Shutterstock

„Stengiuosi užsiimti mankšta, plaukioju baseine, vengiu netinkamų svorių savo stuburui ir net nebevartoju vaistų nuo skausmo. Manau, labai svarbu, kad ligonis pats stengtųsi sau padėti. Niekada nesportavau, dėl to dabar susiduriu su tokiomis problemomis. Kartais susimąstau, kaip bus su jaunąja karta, žmonėmis, kurie nuolat sėdi prie kompiuterių. Vyresnioji karta kovoja su tokiais skausmais. O kaip bus jums, aš nežinau“, – mintimis dalijosi Liudmila.

Dabar vien Santaros klinikose per metus apsilanko daugiau nei 4 tūkstančiai pacientų, kenčiančių nesibaigiantį skausmą. Dėl jo sutrinka visas žmogaus gyvenimas: jis negali eiti į darbą, užsiimti kasdiene veikla, pablogėja ne tik fizinė, bet ir psichologinė būklė.

„Dauguma besikreipiančių į mus skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras. Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros, kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – dėl juosmens skausmo“, – į dažniausiai pasitaikančius skausmo sindromus dėmesį atkreipia Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus.

Jei skausmo nepavyksta numalšinti įprastinėmis priemonėmis, klinikoje taikomos invazinės procedūros. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus – suleidžiama vaistų, nervai veikiami cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu.

Neretai reikia ir psichologo pagalbos

Pasak anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovės prof. Jūratės Šipylaitės, dažnai pacientai tikisi stebuklingo ir greito rezultato.

„Daug kas galvoja, jog ateis, išgers piliulę, ir jų skausmas praeis. Deja, taip nėra. Turi būti didelis darbas ir iš paciento pusės, nuolatinis sportas, mankštos, psichologinis nusiteikimas“, – sakė gydytoja.

Viena skausmo gydymo procedūra klinikoje gali užtrukti nuo 5 minučių iki valandos. Po jos pacientas turi dar šiek tiek palūkėti ir pagulėti stacionare, tuo metu gydytojai stebi, ar žmogus jaučiasi gerai, ar galės vykti namo. Per dieną Santaros klinikų Skausmo klinikoje apsilanko nuo 10 iki 20 pacientų.

Pasak gydytojų, kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų. Taip dažniausiai nutinka dėl įvairių lėtinių degeneracinių ligų, tai įsisenėję, negrįžtami pokyčiai, kurie nulemia nuolatinius arba pasikartojančius skausmus. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą, net ir taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras.

„Onkologinių pacientų pas mus nedaug, nes jų skausmai gali būti numalšinti vaistais, šių ligų gydymas yra labai pažengęs. Tokiomis ligomis sergantys pacientai dabar gydomi žymiai geriau nei tada, kai skausmo klinika tik buvo atidaryta. Tais laikais čia daugiausia lankėsi onkologiniai pacientai“, – sakė Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus.

Skausmo medicinos centre dirba gydytojai anesteziologai-reanimatologai. Tačiau, norint nustatyti tikslias skausmo priežastis, neretai reikia ir kitų sričių specialistų. Padėti atvyksta ir psichologų, mat iškankinti skausmo pacientai patiria įvairių psichologinių sutrikimų, yra nusivylę ir linkę į depresiją.

Tokiu atveju neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų žmogui susigrąžinti tikėjimą, jog pasveikti galima.

Medikai pabrėžia, kad itin svarbus yra aktyvus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas su gydytoju, nes dažnu atveju – tai ilgesnis procesas, reikalaujantis gyvenimo įpročių pokyčių. Jei žmogus pats deda visas pastangas, kad pasveiktų, gydytojai tikina, kad tai duoda žymiai geresnių rezultatų.

Savo eilės tenka laukti

Gydytoja A. Tylienė neslepia, kad tokių vietų Lietuvoje vis dar labai trūksta: „Norime paskatinti, kad kitos gydymo įstaigos irgi pradėtų galvoti ir atidarytų savo skausmo klinikas.“

Skausmas dažnu atveju yra smarkiai susijęs su baime, dėl kurios gimsta įvairiausi mitai. Vienas dažniausiai pacientų išsakomų mitų yra tas, jog, pritaikius invazinį gydymą skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės. Dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką.

Vis dėlto reikia žinoti, kad skausmo klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas. Gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija. Invazinio gydymo poreikis, gydymo alternatyvos visada aptariamos su pacientu.

Kai kurios invazinės procedūros leidžia sumažinti vartojamų medikamentų poreikį, o po intervencijos sumažėjęs skausmas sudaro galimybes efektyviau taikyti reabilitacijos priemones.

Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Pacientams svarbu žinoti, kad vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4–5 mėnesius.

Yra ir vadinamieji „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net skyrus maksimalias gydomąsias bei kitas priemones ir kai nėra indikacijų skubiai operuoti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
4.5250

Su krūties vėžiu kovojanti Aušra papasakojo apie kraupią realybę: kai kurios moterys atsisako gydytis, kad neprarastų vyro (24)

„Pastaraisiais metais gyvenimas buvo toks turiningas, kad aš neturėjau laiko sirgti“, –...

Gydytojai apie pavojingą ligą: tėvai nesuvokia, kodėl užsikrečia sveiki vaikai (42)

„Pirmiausia tėvams kyla klausimas, kodėl liga palietė jų vaiką. Tada bandoma ieškoti atsakymų...

Šaltos rankos ir kojos – ne vien tik reakcija į aplinką: kada tai signalas apie ligą? (22)

Vos atvėsus orams, šąlantys apsiginkluoja vilnonėmis kojinėmis ir puodeliu arbatos. Visgi, yra ir...

Liudmila kentė skausmą, kurio nenumalšino jokie vaistai: supratusi didžiausią savo klaidą, turi patarimą kitiems (45)

Į Santaros klinikas prieš dvejus metus ponia Liudmila atvažiavo nebegalėdama kęsti skausmo....

Rauginti agurkėliai – puikus vaistas smegenims: kodėl verta kasdien suvalgyti bent po vieną (79)

Tikriausiai jūs, kaip ir daugelis lietuvių, labai mėgstate raugintas daržoves . Ir, žinoma,...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (143)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (171)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (15)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (73)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (171)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...