Auglys – sunkiai pasiekiamoje vietoje

Po išsamių tyrimų 62 metų pacientui iš Klaipėdos buvo nustatyta vidurinės ausies paraganglioma. Tai retas, turintis labai gerą kraujotaką, lėtai augantis, nepiktybinis neuroendokrininis navikas, galintis pasireikšti įvairiose kūno vietose.

„Per mano 20 metų darbo praktiką tai tik trečias toks atvejis“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas, gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.

Nors paragangliomos dažniausia yra histologiškai gerybiniai navikai, kurie linkę augti lėtai, tačiau lokaliai būna gana destruktyvūs. Geriausius rezultatus, remiantis literatūra, duoda chirurginis gydymas.

Vėžio ląstelės

Toks naviko pašalinimas gali sustabdyti vietinį audinių sunaikinimą ir padėti išsaugoti klausą bei vestibuliarinę funkciją, padeda išvengti kitų galimų komplikacijų.

Pasak otorinolaringologo V. Bernoto, dėl naviko anatominės vietos, kurią sunku pasiekti, šio naviko pašalinimas gali būti labai sudėtingas ir dar labiau komplikuotas dėl galimo gausaus kraujavimo.

Šiems navikams taip pat gali būti atliekama priešoperacinė embolizacija, siekiant sumažinti galimo kraujavimo komplikacijas. Šio naviko priešoperacinė biopsija draudžiama dėl didelės naviko kraujotakos.

Operacijai pasitelkė endoskopą

Gydytojas prisiminė, kad pirmais dviem atvejais pacientus operavo mikroskopu.

Operuojant ausį gana gausus kraujavimas labai apsunkino darbą, nes tampa sunku vertinti aplinkines anatomines struktūras: klausos kauliukus, nervus, būgnelį ir kitas struktūras. Abejų ankstesnių operacijų rezultatai buvo neblogi.

Šįkart pacientas buvo operuotas endoskopiškai. Ši operacija yra mažiau traumuojanti, atliekama per ausies landą, be papildomų pjūvių. Per valandos trukmės operaciją atkėlus būgnelį buvo vizualizuotos naviką maitinančios kraujagyslės.

Jos paveiktos elektrokauteriu – pridegintos elektra, tad navikas pašalintas su nedideliu kraujavimu. Sveikstantis pacientas namo išleistas po trijų parų.

Gali būti, kad Lietuvoje tai pirma tokia operacija, kai paraganglioma pašalinta endoskopiniu būdu. „Endoskopas suteikia daugiau galimybių: mikroskopu tarsi žiūrima į padidintą vaizdą pro rakto skylutę, o endoskopu galima pažvelgti, kas yra už tos rakto skylutės“, – apie pasirinktą operacinį būdą paaiškino V. Bernotas.

Valdas Bernotas

Gydytojas dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų otorinolaringologų akademijos organizuotoje konferencijoje apie endoskopinę otochirurgiją, kur ir sužinojo apie galimybę nedideles ir vidutinio dydžio paragangliomas šalinti endoskopiškai.

Moterims nustatoma dažniau

Paragangliomos gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau diagnozuojamos 30–50 metų moterims. Kartais diagnozė nustatoma vėliau, nes lėtai augantis, nedidelės apimties navikas gali nesukelti simptomų.

Dauguma paragangliomų atsiranda kaip atskiros, tačiau 3–10 proc. pacientų gali turėti kelis navikus.

5–10 proc. šių navikų yra paveldimi, esant tam tikroms genų mutacijoms. Kai kurie navikai yra susiję su kitomis neuroendokrininėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo neurofibromatozė, 2 tipo dauginė endokrininė neoplazija ar Von Hippel-Lindau liga.

Iš visų galimų lokalizacijų tik 0,3 proc. šio naviko atvejų nustatomi galvos ir kaklo srityje, o ausies – maždaug vienam iš 1,4 milijono žmonių per metus. Šie navikai pagal jų dydį ir vietą skirstomi į keturis tipus.

„Dažniausiai galvos ir kaklo srities paragangliomos hormonų neišskiria, tačiau prieš pradedant gydyti šiuos navikus būtina gydytojo endokrinologo konsultacija dėl galimos hormonų hipersekrecijos, ypač esant šeiminiam paveldėjimui ar prieš tai buvusiai karotidinio kūno paragangliomai.

Nors šie navikai yra nepiktybiniai, apie 6–16 proc. karotidinių ir apie 4 proc. jugulotimpaninių paragangliomų gali supiktybėti“, – paaiškino vedėjas.

Naviko simptomai klaidina

Dažniausiai šį naviką išduoda ausies skausmas, pulsuojantis spengimas ausyse, klausos praradimas dėl vidurinėje ausyje esančios masės, kuri trukdo garso bangoms prasiskverbti per būgnelį.

Didelis navikas gali sukelti galvos svaigimą su pykinimu ar skonio praradimą, rijimo sutrikimą, veidinio nervo paralyžių ir net klausos nervo pažeidimą ar kitų galvinių nervų pažeidimo simptomus.

Pasak V. Bernoto, įdomu tai, kad retais atvejais šie navikai išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas, kurie sukelia greitą širdies plakimą, galvos skausmą, paraudimą, prakaitavimą ir viduriavimą.

Šie simptomai gali imituoti hipertiroidizmo – padidėjusios skydliaukės – simptomus, tad gali sukelti painiavą diagnozuojant. Nustatyti tikslią diagnozę gali padėti kraujo tyrimai.

Mažesni navikai gali būti besimptomiai ir dažniausiai aptinkami atsitiktinai.

Jei spengia ausyse ir...

V. Bernotas atkreipė dėmesį, kad dėl galimos padidėjusios hormonų „produkcijos“, sukeliančios gyvybei pavojingas būkles, ir paragangliomos polinkio išplisti į smilkinkaulį bei gretimas anatomines struktūras, labai svarbi ankstyva šių navikų diagnostika ir gydymas.

Tad bet kuriam pacientui, kuris skundžiasi spengimu ausyse, susilpnėjusia klausa ir / ar galvos svaigimu, kitais jau minėtais simptomais – privaloma otorinolaringologo konsultacija.

Otorinolaringologas, atlikdamas ausies apžiūrą mikroskopu ar endoskopu, gali nustatyti dar visai nedidelius navikus: už būgnelio yra matomos rausvos-melsvos masės, kartais būgnelis pulsuoja.

Atlikus toninę audiogramą, dažniausiai nustatomas kondukcinis arba mišrus klausos sutrikimas (garsą praleidžiančios sistemos). Įtarus ar pastebėjus nenormalų būgnelio vaizdą, pacientas visada siunčiamas atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus diagnozei patikslinti, nustatyti proceso apimtį, įvertinti aplinkines anatomines sritis.

Per pastaruosius kelerius metus Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje otorinolaringologai diagnozavo ne vieną itin retą pasaulyje klinikinį atvejį.

Šiame Ausų, nosies ir gerklės skyriuje teikiamos aukščiausio III lygio paslaugos visam Vakarų Lietuvos regionui, tad į profesionalių specialistų akiratį patenka ne vienas sudėtingas atvejis.

„Kokia paslaptis? Skyriuje dirba aštuoni ganėtinai jauni, veržlūs, besidomintys savo profesija, siekiantys profesinių aukštumų bei savo darbą mylintys gydytojai“, – reziumavo Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas.