„Nėra tyrimų, kuriuos atlikus, būtų galima pasakyti, kad pacientas serga migrena. Jei atliktume radiologinį tyrimą, matytume, kad smegenys struktūriškai yra sveikos, o žmogus patiria stipraus galvos skausmo priepuolius, kurie trukdo kasdieninę veiklą ir funkcionavimą“, – kalbėjo gydytoja B. Viesulaitė. Visą interviu apie migreną galite paskaityti čia.
Tačiau kineziterapautė, studijos „Sveikas judesys“ įkūrėja Toma Rutkauskė portalui „Delfi“ pasakojo iš patirties pastebėjusi, kad žmonės, kuriuos kamuoja migreniniai skausmai, dažniau turi ir ydingą laikyseną.
Atkreipė dėmesį į laikyseną
Paklausta, ką žmonės daro ne taip, kad pradeda skaudėti galvą, T. Rutkauskė atsakė: „Nėra jokių tyrimų, teigiančių, kad migrena susijusi su ydinga laikysena, tačiau norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Atrandu sąsajų, kad dalis žmonių, kurie skundžiasi migreniniais galvos skausmais, turi ydingą laikyseną: jie pasikūprinę, jų pečiai suapvalėję, galva „išėjusi“ į priekį. Tokiu atveju įsitempia priekinė kaklo dalis, kartu papildomą spaudimą pajaučia ir šalia esančios kraujagyslės, kurios perneša kraują į galvą. Taip pat įsitempia ir galvos fascija bei žandikaulio sąnarys, kuris gali dirginti trišakį galvos nervą“.
T. Rutkauskė pasakojo, kad kuomet yra tik pradinė migrenos stadija, kurią dažniausiai žmonės jaučia prieš 2–24 val., siekiant apmalšinti priepuolio metu kylančius kankinamus skausmus, gali būti atliekamas švelnus, atpalaiduojantis, daug tempimų turintis nugaros, pečių juostos masažas.
„Tačiau tuo atveju, jei jau prasidėjo migrenos priepuolis, rekomenduojama ramybė, dažniausiai žmonės nori būti tamsoje (nes dirginama akių tinklainė) su šaltu kompresu ant kaktos“, – įspėjo T. Rutkauskė.
Naudingi pratimai
Anot specialistės, migreninius priepuolius gali padėti valdyti ir tam tikri pratimai, bet būtina disciplina.
„Kaip ir visur, labai svarbus reguliarumas ir nuolatinis darbas. Geriausia mankštai kasdien skirti 10–20 minučių.
Pirmiausia padėtų tempimai pečių juostai, krūtinei ir kaklui su užlaikymu. Tuomet turėtų būti stiprinimo pratimai tiems patiems raumenims“, – sakė T. Rutkauskė.
Kinezitereapeutė patarė atlikti kelis pratimus, kurie gali padėti pagerinti laikyseną ir tokiu būdu galbūt sumažinti migrenos priepuolių dažnį:
- Stovėdami palenkite galvą į kairį šoną ir su kaire ranka tarsi bandykite pasiekti žemę. Užlaikome 10 sekundžių ir keičiame puses.
- Susisukame volą iš pledo, dedame ant žemės ir atsigulame taip, kad jis būtų tarpumenty. Rankos į šalis, prilenktos per alkūnes ir jaučiame tempimą ties krūtine. Palaikome 30 sekundžių.
- Atsisėdę ant kėdės sukitės iš tarpumenčio, tarsi norėtumėte pažiūrėti, kas vyksta už nugaros, bet keliai lieka vietoje. Ramiu kvėpavimu tik padidinsite tempimo apmlitudę, užlaikykite po 10–15 sekundžių.
„O bendrai itin rekomenduojama savistaba kasdienybėje: ar mūsų galva, pečiai, viršutinė nugaros dalis yra ergonominėje padėty, t. y. vienoje linijoje.
Paties priepuolio metu būtina ramybė. Jei jaučiate įtampą pakaušy, kakle, galite atlikti lengvus kaklo tempimus arba pasidėti volelį po kaklu, ties pakaušiu ir pagulėti 10 min.
Remisijos (ligos susilpnėjimo) metu rekomenduojamos net ištvermės treniruotės“, – patarė specialistė.
Papildoma gydymo priemonė
Pasidomėjus, ar yra atlikta mokslinių tyrimų apie kineziterapijos naudą sergantiems migrena, T. Rutkauskė atsakė: „Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kineziterapija, paremta fiziniais pratimais, galėtų būti naudinga epizodinės migrenos gydyme, o sergantiems lėtine migrena ji gali būti taikoma kaip papildoma gydymo priemonė prie jau esančių. Tačiau krūvio intensyvumas, trukmė turi būti parenkami individualiai.
Jei žmogui migrenos priepuoliai prasideda nuo emocinės įtampos, tuomet jam reikalinga psichoemocinė pagalba: meditacija, kvėpavimas, pokalbis, gamta. Jei dėl fizinių priežasčių (per didelis fizinis krūvis, pečiai nuolat užkelti, raumenų disbalansas) – tuomet konsultacija su kinezitarepeutu tikrai tinkama.
Dažnai rekomenduojama derinti emocines terapijas su tikslinga fizine veikla, nes taip gaunamas geriausias ir ilgalaikis rezultatas. Jei stresuosite mintyse, tai mankšta ar masažas padės tik valandai. Jei įtampa bus kūne, tai vien emocinė terapija nepadės, nes raumenų įtampai, trigeriniams taškams panaikinti teks prijungti ir judesį. Viskas persipina tarpusavy“.
