Netikėtai plyšo blužnis
Aktyvus keliautojas, daugiametis automobilių ralio dalyvis ir prizininkas Regimantas Bindokas rečiau būna namuose nei išvykose. Energingam vyrui jėgų galėtų pavydėti perpus jaunesni. Tačiau viena tolima kelionė po Venesuelą ir Braziliją vyrui vos nesibaigė mirtimi. „Kelionė buvo puiki, tačiau po dviejų dienų, kai iš jos grįžau, būdamas namuose netekau sąmonės, – nemalonius įvykius prisimena vyras. – Man plyšo blužnis, stipriai nukraujavau. O juk, atrodo, buvau toks sveikas ir stiprus.“
Patekusiam į ligoninę pacientui buvo atlikta daugybė įvairių tyrimų, bet gydytojai niekaip negalėjo suprasti staiga sutrikusios sveikatos priežasties. „Medikai sakė, kad jei ne stipri mano sveikata, po tokio stipraus nukraujavimo, vargu ar būčiau atsigavęs“, – dėsto R. Bindokas.
Po operacijos ir stacionarinio gydymo jis buvo išleistas namo. Tačiau netrukus vėl pasijuto prastai: apėmė silpnumas, pakilo aukšta temperatūra. Vėl vyras pateko į ligoninę. Iš pradžių buvo tiriamas LSMU ligoninėje Kauno klinikose, po to – keliose Vilniaus gydymo įstaigose. „Per kelis mėnesius daugybę kartų gulėjau skirtingose ligoninėse. Tiesa, po antibiotikų kurso sveikata trumpam pagerėdavo, tačiau labai greitai, vos juos nutraukus ir grįžus namo vėl būklė tapdavo kritiška“, – sunkų gyvenimo laikotarpį prisimena Kačerginės gyventojas.
Negalavimų priežastis – reta parazitinė infekcija
Ligoninėse atlikti tyrimai nerodė jokių pakitimų, todėl tiek Kauno, tiek Vilniaus medikai tik gūžčiojo pečiais, negalėdami nustatyti ligos priežasties. Visiškai išsekusiam ir nusilpusiam vyrui buvo pradėtas leisti morfinas. Kai įvyko paskutinis priepuolis, R. Bindokas paprašė žmonos, kad nebevežtų į ligoninę – anksčiau energija trykštantis vyras pasidavė fiziškai ir psichologiškai bei prarado viltį, jog pasveiks. „Tačiau žmona nenuleido rankų, rado Londone laboratoriją ir tikėjosi, kad atlikus išsamius tyrimus bus nustatyta ir organizmą alinanti priežastis“, – prisimena sunkiai sirgęs R. Bindokas.
Atsiuntus pacientą konsultuoti infekcinių ligų specialistui, kaip tik tuo metu dirbo gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė, gavusi iš Santariškių gastroenterologijos skyriaus vedėjos dr. Saulės Brašiškienės informaciją apie ligonio žarnyno gleivinėje rastus įtariamus parazitinius darinius, susidomėjo neįprasta vyro ligos istorija, įvertino būklę, apklausė ligonį, paskyrė patvirtinančius išmatų ir kraujo parazitologinius tyrimus, aptarė su kolegomis, profesore R. Matulionyte, Nacionalinės parazitologijos laboratorijos gyd. R. Virbaliene ir J. Žiliukiene, taip pat Ciuricho parazitologijos Instituto ekspertais ir kuo greičiau išsiustė kraują į Šveicarijos laboratoriją, kur galėtų paaiškėti įtariamos diagnozės priežastis.
Už kelių dienų atėjo išmatų ir kraujo atsakymai, jog ligonio negalavimų priežastis – labai reta parazitinė infekcija – šistosomiazė, baigianti pasiglemžti paciento gyvybę. Pagaliau, paaiškėjus diagnozei R. Bindokui iš Prancūzijos buvo užsakyti priešparazitiniai vaistai ir vos po kelių dienų ligonis pasijuto geriau – baigėsi kelis mėnesius trukusios vyro kančios. „Per kelias dienas tapau sveikas. Jei būčiau sveikata pasiskundęs dar viešėdamas Brazilijoje, vietiniai gydytojai, tikėtina, būtų žinoję, ką daryti. Deja, Lietuvoje atliekami tyrimai egzotiškų parazitų neaptinka“, – apgailestauja keliautojas bei pataria ir kitiems būti budriems vykstant į svečias šalis.
Galėjo užsikrėsti maudydamasis
R. Bindokas pasakoja, kad klastingos kirmėlių lervutės į organizmą galėjo patekti maudantis nešvariame vandenyje per odą (žaizdeles po uodų įkandimų). „Buvau stipriai sukandžiotas uodų. Labai nemėgstu purkštis repelentais nuo vabzdžių net keliaudamas“, – pasakoja. Uodų įkandimo vietas niežėjo, todėl jas vyras buvo nusidraskęs. Jis spėja, kad per žaizdas nesunkiai ir pateko klastingieji parazitai. „Purviname stovinčiame vandenyje knibžda visokių parazitų, bet nepagalvojau, jog pats galiu nuo jų nukentėti. Ne visi net ryždavosi maudytis tokiose vietose, tačiau tvyrant dideliam karščiui pats ilgai nesirinkdavau vandens telkinio – šokdavau į tą, kurį rasdavau pakeliui“, – sako egzotiškų kelionių mėgėjas.
Šiandien vyras dėkoja likimui ir gydytojai-infektologei Audronei Marcinkutei už išgelbėtą gyvybę. Tačiau reta ir ilgai trukusi liga egzotiškų kraštų mylėtojo nuo kelionių neatbaidė, tik privertė būti atsargesniam.
Parazitai Pietų Karolinoje
Žurnalistė Vytautė Merkytė taip pat turi karčios patirties keliaudama po egzotiškas šalis. Kurį laiką gyvendama Pietų Karolinoje, kurioje vyrauja dideli karščiai, ji susidūrė su vietinėmis blakėmis. „Po pirmos nakties tolimoje šalyje ryte pastebėjau, kad mano visos kojos iki kelių sukandžiotos. Antrą naktį – dar daugiau. Įkandimai ne tokie, kaip įgėlus lietuviškam uodui – pažeistos vietos buvo raudonos ir patinusios, niežėjo“, – pasakoja V. Merkytė.
Kelionės draugės kojos atrodė lygiai taip pat – patinusios bei nusėtos raudonomis dėmėmis. Merginos pradėjo klausinėti tame pačiame name gyvenusių žmonių, ar jie taip pat susidūrė su šia problema. Paaiškėjo, kad viso namo gyventojai sukandžioti vienodai. Vietiniai išaiškino, kad tai parazitinių blakių darbas. Pastarieji parazitai, kuriems subtropinis klimatas ypač tinkamas, dažnai gyvena patalynėje, čiužiniuose. Kadangi vien tik išplauti bei išvirinti patalynės neužtenka, lietuvei bei jos bičiuliams teko tučtuojau apsirūpinti specialia čiužinio apsauga, chemikalais, kuriais dezinfekavo patalynę.
Dabar keliaudama žurnalistė kaskart prisimena, kad svetimoje šalyje gali tekti susidurti su gyviais, apie kokius Lietuvoje net neįtariame. Tad prieš važiuojant į tolimesnį egzotišką kraštą ji pataria ir kitiems pasidomėti apie vietinius parazitus bei būti budriems.
Dažniausiai atvežama maliarija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gyd. epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad egzotinės parazitinės ligos paplitusios tropinio ir subtropinio klimato šalyse. „Daugėjant kelionių į šias šalis, didėja tikimybė įvežti tropines parazitines ligas. Dažniausiai įvežama maliarija”, – aiškina specialistė. Per pastaruosius penkerius metus jau registruojama ne tik įvežtinė maliarija, bet ir odos leišmaniozė, filariozė, strongiloidozė. Dažniausiai įvežama iš Afrikos, Pietų Amerikos šalių.
Pasak gyd. A Marcinkutės, maliarija, šistosomiazė ir amebiazė yra aktualiausios ir kliniškai-diagnostiškai sunkiausios ir sudėtingiausios įvežtinės keliautojų infekcijos visame pasaulyje. „Tokius pacientus konsultuoja ir gydo infektologas – klinikinis parazitologas. Svarbu kuo anksčiau įtarti ir patvirtinti diagnozę, kad galima būtų laiku paskirti priešparazitinį gydymą“, – teigia A. Marcinkutė.
Infektologė teigia, kad diagnozuojant ligą svarbiausia išsiaiškinti, kokius užsikrėtimo rizikos momentus turėjo pacientas kelionėje, kokios ligos plinta toje šalyje, koks sukėlėjo jautrumas parazitiniams vaistams. Brazilija ir Egiptas yra tos šalys, kur šistosomiazė dažniausia vietinių tarpe.
Per orą, vandenį, dirvožemį
Tropinio ir subtropinio klimato šalyse parazitines ligas dažniausiai platina kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai (maliariją), mašalai (leišmaniozę), musė cė cė (Afrikinė tripanosomozę), tam tikros rūšies blakės (Amerikinė tripanosomozę), taip pat galima užsikrėsti per užterštą dirvožemį (strongiloidoze, ankilostomiaze), vandenį (šistosomiaze).
Kirmėlės žmogaus organizme gali gyventi labai ilgai, dešimtmečius. Dažniausiai kirmėlinės ligos yra lėtiniai susirgimai, kurie nualina organizmą.
Gydytoja epidemiologė A. Bartulienė teigia, kad kol kas Lietuvoje klimatas yra per šaltas, kad tropino klimato sukėlėjai galėtų plisti mūsų šalyje. „Parazitinių susirgimų sukėlėjai dažniausiai turi labai sudėtingus vystymosi ciklus, kuriuose dalyvauja įvairūs tarpiniai, galutiniai ar papildomi šeimininkai. Jiems taip pat reikalingos tam tikros gyvavimo sąlygos, kurių nėra Lietuvoje“, - dėl egzotinių parazitų atsiradimo mūsų šalyje ragina nesibaiminti Aušra Bartulienė.
Reikalingi išsamūs tyrimai
Egzotinių kelionių mėgėjai, pasak A. Marcinkutės, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei braidžiodami vandens telkiniuose pastebi ant kojų bėrimus, jaučia niežulį, kuris per kelias dienas išnyksta, tai gali būti pirminis parazitinės infekcijos simptomas, o gydytojui – svarbus faktas, įtariant šistosomiazę.
A. Bartulienė teigia, kad parazitinės ligos yra labai įvairios, pažeidžiančios skirtingus organus ar audinius, tad neįmanoma įvardinti vieno ligos požymio, pagal kurį galima būtų spręsti apie ligą. „Visada reikalingi detalesni tyrimai. Grįžus iš endeminės šalies ir pajutus kokius nors negalavimus, net praėjus ilgam laiko tarpui nuo kelionės, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, informuojant jį apie buvusią kelionę“, – teigia gydytoja epidemiologė. Daugeliui parazitinių ligų būdingas ilgas ligos inkubacinis periodas.
Parazitiniai kirminai, gyvendami žmogau organizme išskiria tam tikras medžiagas, kurios slopina imunitetą, todėl ligos simptomai dažniausiai būna mažai išreikšti. Nėra aukštos temperatūros ar gausaus viduriavimo. „Tačiau ilgai gyvendami organizme ir naudodami organizmui reikalingas medžiagas, parazitai sukelia bendrą silpnumą, gali slinkti plaukai, atsirasti odos bėrimų ar kitokių negalavimų“, – aiškina A. Bartulienė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į maliarijos atžvilgiu endemines šalis, A. Bartulienės pataria vartoti maliarijos profilaktikai antimaliarinius vaistus. „Taip pat svarbi profilaktikos priemonė yra apsauga nuo įvairių kraujasiurbių vabzdžių (repelentai). Negalima ir maudytis nežinomuose vandens telkiniuose“, – įspėja specialistė. Ji pataria gerti tik švarų ir saugų vandenį, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, kurį reikėtų saugoti nuo vabzdžių, užteršimo žemėmis ar dulkėmis.
