aA
Sutriko kalba, tačiau simptomas ėmė ir praėjo. Tikriausiai čia nieko tokio ir viskas bus gerai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai įspėja, kad jokiais būdais nevalia taip manyti. Kalbos sutrikimas – pirmas ir bene ryškiausias insulto požymis, kuris praneša apie grėsmingą ligą.

Laidoje DELFI DIENA svečiavosi RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja, neurologė dr. Inga Slautaitė bei RVUL Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis ir papasakojo, ką svarbu žinoti apie šią grėsmingą ir mirtiną, tačiau kai kuriais atvejais sėkmingai suvaldomą diagnozę.

– Kas yra insultas, kokie jo simptomai?

– I. Slautaitė: Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Vadinasi, dėl kažkokios priežasties nutrūksta smegenų kraujotaka.

Insultas skirstomas į dvi dideles grupes: hemoraginiai insultai (kitaip tariant, kraujosrūvos, kai plyšta kraujagyslė, didelis kiekis kraujo suteka į smegenis ir šitaip yra sutrikdoma bendra smegenų kraujotaka. Jie maždaug vyksta apie 20 proc. insultų. Tačiau daug dažnesnis yra išeminis galvos smegenų insultas. Mes jį vadiname galvos smegenų infarktu, kadangi priežastis jo tokia pati kaip ir širdies infarkto – kraujagyslė užsikemša, dažniausiai dėl ateroklerotinių procesų, dėl trombų vietiškai susidariusiu kraujagyslėse arba dėl trombų, atkeliavusių iš kitų organų, dažniausiai iš širdies. Sutrikus smegenų kraujotakai, jis dažniausiai pasireiškia sutrikdytos smegenų dalies pažeidimo simptomais.

Kasmet Lietuvoje insultas ištinka 10 tūkstančių žmonių: gyvybiškai svarbu pastebėti pirmąjį simptomą
© Shutterstock

Insulto simptomai:

1) Staigus veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas. Kartais pacientą ištinka viso kūno paralyžius, jis negali pakelti rankos ar kojos. Neretai pasikeičia veido simetrija – viena pusė nukara, sunkiau kalbėti ir šypsotis;
2) Staigus kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas. Pacientui kyla bendravimo problemų, nepavyksta sudaryti logiškų sakinių, jis atrodo sutrikęs ir nesupranta, kas jam sakoma;
3) Staigus regos praradimas arba sutrikusi rega, dažniausiai bėdos ištinka vieną akį;
4) Sutrikusios juslės – oda tampa nejautri. Gali sutrikti ir uoslė bei klausa;
5) Staigus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas;
6) Ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;
7) Smarkus galvos svaigimas;
8) Refleksų sutrikimai, sunkumas ryjant.

– Kiek žmonių serga šia liga Lietuvoje?

– A. Vilionskis: Lietuvoje kasmet registruojame apie 10 tūkst. insultų. Iš jų apie 1,5 tūkst. yra hemoraginiai, visi kiti – išeminiai. Šis skaičius nesikeičia per pastaruosius keletą metų ir tai turbūt priklauso nuo pirminės profilaktikos, rizikos veiksnių korekcijos, mūsų gyvensenos, tam tikrų ligų, kurios vėliau gali sukelti insultą, adekvataus gydymo.

– Kas lemia insultą?

– A. Vilionskis: Insultas yra kažkokios negydytos ligos pasekmė. Taip atsitinka, kai žmonės ne visada gali pasirūpinti savo sveikata, laiku nesikreipia tam, kad būtų išaiškinti išeminio insulto rizikos veiksniai ir juos pradedama adekvačiai gydyti.

Kasmet Lietuvoje insultas ištinka 10 tūkstančių žmonių: gyvybiškai svarbu pastebėti pirmąjį simptomą
© DELFI / Domantas Pipas

– I. Slautaitė: Sergamumas insultu Lietuvoje per daug metų nesikeičia, jis lieka stabiliai didelis. Daugelyje Europos šalių, pasaulio išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas insultu mažėja. Tačiau Lietuvoje, nors daug kalbame, yra daug informacijos, bet vis dėlto dauguma žmonių mažai kreipia dėmesio į tas ligas, kurios yra pagrindinės insultų priežastys. T. y. aukštas arterinio kraujo spaudimas, širdies ligos (konkrečiai – prieširdžių virpėjimas, dauguma žmonių nevartoja vaistų, kurie galėtų apsaugoti juos nuo insulto), kitos ligos – blogai koreguotas cukrinis diabetas, rūkymas, hipodinamija ir kt. Lietuvoje šiai dienai situacija tokia, kad dauguma mūsų pacientų, kurie pas mus patenka su ūminiu insultu, vis dėlto šias ligas koregavo blogai.

– Kodėl į kalbos sutrikimą reikėtų žiūrėti labai rimtai?

– A. Vilionskis: Kalbos sutrikimas yra vienas iš tipinių insulto požymių. Į kalbos sutrikimą atkreipti dėmesį būtina. Daliai ligonių, kurių simptomai būdingi insultui, labai greit išnyksta, jie gali išnykti ir per keliolika ar kelias minutes. Tokiu atveju žmonės nelabai į tai kreipia dėmesio, mat įsivaizduoja – jei viskas praėjo, tai bus viskas gerai. Tai nėra tiesa, kadangi toks epizodas, yra vienas iš insulto rizikos veiksnių ir tai rodo, kad žmogus turi didesnę riziką artimiausiu metu (per kelias dienas ar per mėnesį) patirti tikrą insultą. Todėl tokie ligoniai turėtų kreiptis į gydytojus, turėtų būtų ištirti, priklausomai nuo esančios gretutinės patologijos. Vienus ligonius reikėtų ištirti greičiau – per kelias dienas, kitus – galima šiek tiek vėliau, jei jų rizika insultui yra mažesnė (yra tam tikros skalės, kaip galima tą įvertinti).

– Ar tiesa, kad insultas ištinka ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunuolius ar vaikus?

– I. Slautaitė: Taip, tai tiesa. Net ir pas mus patenka jauno amžiaus žmonių, kuriuos buvo ištikęs insultas, bet insultas yra vyresnio amžiaus žmonių liga, jauniems tai pasitaiko retai. Jauni žmonės retai serga insultu. Kai ištinka insultas, būna pažeistos kraujagyslės arba nesveika širdis. Jaunus žmones insultas būna, kad ištinka dėl genetinės ligos, dėl tam tikrų krešėjimo faktorių. Dar vienas veiksnys, dėl kurio, atrodo, dabar daugėja insultų, tai yra šiek tiek pasikeitę rizikos faktorių spektras. Jei mes tokiais tradiciniais laikome rūkymą, alkoholį, tarp jaunimo vis populiaresnė priežastis – narkotikai.

– Per kiek laiko svarbu gauti pagalbą?

– A. Vilionskis: Pagalbą reikėtų suteikti kuo įmanoma greičiau. Priklausomai nuo to, koks gydymas yra taikomas. Jei mes kalbame apie intraveninę trombolizę (gydymas, kai įleidžiami vaistai, kurie tirpdo krešulį), tai tokį būdą galima taikyti per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo. Kitas gydymo būdas – mechaninė trombektomija (trombas iš kraujagyslių pašalinamas mechaniniu būdu), tai laikas yra šiek tiek ilgesnis – iki 6 valandų, tam tikrais atvejais gali būti ir ilgiau. Tačiau bet kokiu atveju reikia turėti omenyje, kad kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo šansų ligoniui pasveikti yra daugiau.

Laiku nesuteikus pagalbos, nuo insulto galima ir numirti. Išeminio mirštamumas siekia iki 20 proc., hemoraginių insultų mirštamumas yra didesnis, gali būti iki 30-40 proc. Tačiau yra žmonių, kurie po insulto pilnai pasveiksta. Jei žmogui suteikiama pagalba, tai dar nereiškia, kad jis pilnai pasveiks, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Tačiau šansų pasveikti, jei žmogus gauna adekvatų gydymą, yra žymiai daugiau negu tada, kai gydymas visai netaikomas.

Aleksandras Vilionskis
Aleksandras Vilionskis
© DELFI / Domantas Pipas

– Ar įmanoma išvengti šios ligos?

– I. Slautaitė: dažniausiai – tikrai taip. Daugumą rizikos veiksnių mes galime sukoreguoti, tarkime, arterinį kraujo spaudimą, galima gerti vaistus, esant širdies ritmo sutrikimams, nerūkyti, aktyviai sportuoti, tačiau vienas iš veiksnių yra amžius, kurio pakeisti mes negalime. Kai kuriais atvejais insultai vis tiek įvyks.

– Kas yra „priešinsultinis“ arba mikroinsultas?

– I. Slautaitė: Tokie terminai gal iš senesnių laikų atėję, dabar tokie tarp gydytojų nevartojami. Bet tikriausiai, kai taip būdavo sakoma, buvo turima omenyje praeinančius kraujotakos sutrikimus. Kai pacientą ištinka tikrieji insulto simptomai – sutrinka kalba, perkreipia veidą, silpsta viena kūno pusė, bet tai trunka pakankamai trumpą laiką, žmogui tai gali atsistatyti ir per pusę valandos ar 5 minučių laikotarpį. Kai praeina taip greitai, žmonės ignoruoja tokius simptomus, nepagalvoja, kad čia kas nors blogo. Tai žmonės turėtų suvokti, kad, jei jiems praėjo simptomai, dar nereiškia, kad viskas bus gerai. Tai yra toks pats rimtas insultas. Tai reiškia, kad mūsų kraujagyslės yra kritinėje būklėje ar yra kita priežastis insultui įvykti. Jokiu būdu negalima ignoruoti šių simptomų ir vykti į gydymo įstaigą.

Daugiau – žiūrėkite laidos DELFI DIENA vaizdo įraše.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.2500

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (49)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

Profesorius Šlapikas patarė, kas gali padėti išvengti miokardo infarkto ar insulto: būtina tai daryti profilaktiškai (28)

Ar žinote, kam reikalingas cholesterolis ? Pasirodo, tai – medžiaga, gyvybiškai reikalinga visų...

Gydytojas – apie ginklą prieš prostatos vėžį: padeda išsaugoti normalų šlapinimąsi ir erekciją (26)

Prostatos vėžiu serga kone kas trečias vyresnis nei 50-ies metų vyras. Klaipėdos...

Lietuvą šią savaitę pasiekė 122 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių (32)

Šią savaitę į Lietuvą buvo pristatytos penkios COVID-19 vakcinų siuntos iš visų keturių...

Chirurgas pilvo sienos išvaržą prilygino tiksinčiai bombai: ją galima pastebėti išoriškai (4)

Pilvo sienos išvarža – tai pilvo organų ar jų dalies išsiveržimas į poodį pro pilvo sienos...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (125)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (324)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Sniego pilys | D+

SSRS sekso „nebuvo“, todėl ir kontracepcijos nereikėjo: norėdamos nutraukti nėštumą moterys ėmėsi itin drastiškų priemonių

„Tai įvyko Lvovo srities ligoninėje. Gimdymas vyko kaip įprasta, bet niekaip negalėjau suprasti,...

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (202)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Mano vestuvės buvo tikra pasaka, bet pirmoji naktis po to – kaip košmaras (18)

Papasakoti apie savo vestuves reiškia papasakoti apie tikrove tapusią pasaką. Nuostabi ceremonija...

Pirmoji didžiųjų prekybininkų savaitė su galimybių pasu: padidėjęs srautas į mažesnes parduotuves nepadėjo išvengti praradimų pasisakė apie boikotą (299)

Praėjus savaitei, kuomet didesnėse maisto prekių parduotuvėse tenka tikrinti galimybių pasus,...

Jonaviečių šturmą atlaikęs „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę sezone (140)

Pirmadienio vakaras „Betsafe-LKL“ čempionate tapo istoriniu – pirmąsias savo rungtynes...