aA
Sutriko kalba, tačiau simptomas ėmė ir praėjo. Tikriausiai čia nieko tokio ir viskas bus gerai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai įspėja, kad jokiais būdais nevalia taip manyti. Kalbos sutrikimas – pirmas ir bene ryškiausias insulto požymis, kuris praneša apie grėsmingą ligą.

Laidoje DELFI DIENA svečiavosi RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja, neurologė dr. Inga Slautaitė bei RVUL Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis ir papasakojo, ką svarbu žinoti apie šią grėsmingą ir mirtiną, tačiau kai kuriais atvejais sėkmingai suvaldomą diagnozę.

– Kas yra insultas, kokie jo simptomai?

– I. Slautaitė: Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Vadinasi, dėl kažkokios priežasties nutrūksta smegenų kraujotaka.

Insultas skirstomas į dvi dideles grupes: hemoraginiai insultai (kitaip tariant, kraujosrūvos, kai plyšta kraujagyslė, didelis kiekis kraujo suteka į smegenis ir šitaip yra sutrikdoma bendra smegenų kraujotaka. Jie maždaug vyksta apie 20 proc. insultų. Tačiau daug dažnesnis yra išeminis galvos smegenų insultas. Mes jį vadiname galvos smegenų infarktu, kadangi priežastis jo tokia pati kaip ir širdies infarkto – kraujagyslė užsikemša, dažniausiai dėl ateroklerotinių procesų, dėl trombų vietiškai susidariusiu kraujagyslėse arba dėl trombų, atkeliavusių iš kitų organų, dažniausiai iš širdies. Sutrikus smegenų kraujotakai, jis dažniausiai pasireiškia sutrikdytos smegenų dalies pažeidimo simptomais.

Kasmet Lietuvoje insultas ištinka 10 tūkstančių žmonių: gyvybiškai svarbu pastebėti pirmąjį simptomą
© Shutterstock

Insulto simptomai:

1) Staigus veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas. Kartais pacientą ištinka viso kūno paralyžius, jis negali pakelti rankos ar kojos. Neretai pasikeičia veido simetrija – viena pusė nukara, sunkiau kalbėti ir šypsotis;
2) Staigus kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas. Pacientui kyla bendravimo problemų, nepavyksta sudaryti logiškų sakinių, jis atrodo sutrikęs ir nesupranta, kas jam sakoma;
3) Staigus regos praradimas arba sutrikusi rega, dažniausiai bėdos ištinka vieną akį;
4) Sutrikusios juslės – oda tampa nejautri. Gali sutrikti ir uoslė bei klausa;
5) Staigus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas;
6) Ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;
7) Smarkus galvos svaigimas;
8) Refleksų sutrikimai, sunkumas ryjant.

– Kiek žmonių serga šia liga Lietuvoje?

– A. Vilionskis: Lietuvoje kasmet registruojame apie 10 tūkst. insultų. Iš jų apie 1,5 tūkst. yra hemoraginiai, visi kiti – išeminiai. Šis skaičius nesikeičia per pastaruosius keletą metų ir tai turbūt priklauso nuo pirminės profilaktikos, rizikos veiksnių korekcijos, mūsų gyvensenos, tam tikrų ligų, kurios vėliau gali sukelti insultą, adekvataus gydymo.

– Kas lemia insultą?

– A. Vilionskis: Insultas yra kažkokios negydytos ligos pasekmė. Taip atsitinka, kai žmonės ne visada gali pasirūpinti savo sveikata, laiku nesikreipia tam, kad būtų išaiškinti išeminio insulto rizikos veiksniai ir juos pradedama adekvačiai gydyti.

Kasmet Lietuvoje insultas ištinka 10 tūkstančių žmonių: gyvybiškai svarbu pastebėti pirmąjį simptomą
© DELFI / Domantas Pipas

– I. Slautaitė: Sergamumas insultu Lietuvoje per daug metų nesikeičia, jis lieka stabiliai didelis. Daugelyje Europos šalių, pasaulio išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas insultu mažėja. Tačiau Lietuvoje, nors daug kalbame, yra daug informacijos, bet vis dėlto dauguma žmonių mažai kreipia dėmesio į tas ligas, kurios yra pagrindinės insultų priežastys. T. y. aukštas arterinio kraujo spaudimas, širdies ligos (konkrečiai – prieširdžių virpėjimas, dauguma žmonių nevartoja vaistų, kurie galėtų apsaugoti juos nuo insulto), kitos ligos – blogai koreguotas cukrinis diabetas, rūkymas, hipodinamija ir kt. Lietuvoje šiai dienai situacija tokia, kad dauguma mūsų pacientų, kurie pas mus patenka su ūminiu insultu, vis dėlto šias ligas koregavo blogai.

– Kodėl į kalbos sutrikimą reikėtų žiūrėti labai rimtai?

– A. Vilionskis: Kalbos sutrikimas yra vienas iš tipinių insulto požymių. Į kalbos sutrikimą atkreipti dėmesį būtina. Daliai ligonių, kurių simptomai būdingi insultui, labai greit išnyksta, jie gali išnykti ir per keliolika ar kelias minutes. Tokiu atveju žmonės nelabai į tai kreipia dėmesio, mat įsivaizduoja – jei viskas praėjo, tai bus viskas gerai. Tai nėra tiesa, kadangi toks epizodas, yra vienas iš insulto rizikos veiksnių ir tai rodo, kad žmogus turi didesnę riziką artimiausiu metu (per kelias dienas ar per mėnesį) patirti tikrą insultą. Todėl tokie ligoniai turėtų kreiptis į gydytojus, turėtų būtų ištirti, priklausomai nuo esančios gretutinės patologijos. Vienus ligonius reikėtų ištirti greičiau – per kelias dienas, kitus – galima šiek tiek vėliau, jei jų rizika insultui yra mažesnė (yra tam tikros skalės, kaip galima tą įvertinti).

– Ar tiesa, kad insultas ištinka ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunuolius ar vaikus?

– I. Slautaitė: Taip, tai tiesa. Net ir pas mus patenka jauno amžiaus žmonių, kuriuos buvo ištikęs insultas, bet insultas yra vyresnio amžiaus žmonių liga, jauniems tai pasitaiko retai. Jauni žmonės retai serga insultu. Kai ištinka insultas, būna pažeistos kraujagyslės arba nesveika širdis. Jaunus žmones insultas būna, kad ištinka dėl genetinės ligos, dėl tam tikrų krešėjimo faktorių. Dar vienas veiksnys, dėl kurio, atrodo, dabar daugėja insultų, tai yra šiek tiek pasikeitę rizikos faktorių spektras. Jei mes tokiais tradiciniais laikome rūkymą, alkoholį, tarp jaunimo vis populiaresnė priežastis – narkotikai.

– Per kiek laiko svarbu gauti pagalbą?

– A. Vilionskis: Pagalbą reikėtų suteikti kuo įmanoma greičiau. Priklausomai nuo to, koks gydymas yra taikomas. Jei mes kalbame apie intraveninę trombolizę (gydymas, kai įleidžiami vaistai, kurie tirpdo krešulį), tai tokį būdą galima taikyti per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo. Kitas gydymo būdas – mechaninė trombektomija (trombas iš kraujagyslių pašalinamas mechaniniu būdu), tai laikas yra šiek tiek ilgesnis – iki 6 valandų, tam tikrais atvejais gali būti ir ilgiau. Tačiau bet kokiu atveju reikia turėti omenyje, kad kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo šansų ligoniui pasveikti yra daugiau.

Laiku nesuteikus pagalbos, nuo insulto galima ir numirti. Išeminio mirštamumas siekia iki 20 proc., hemoraginių insultų mirštamumas yra didesnis, gali būti iki 30-40 proc. Tačiau yra žmonių, kurie po insulto pilnai pasveiksta. Jei žmogui suteikiama pagalba, tai dar nereiškia, kad jis pilnai pasveiks, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Tačiau šansų pasveikti, jei žmogus gauna adekvatų gydymą, yra žymiai daugiau negu tada, kai gydymas visai netaikomas.

Aleksandras Vilionskis
Aleksandras Vilionskis
© DELFI / Domantas Pipas

– Ar įmanoma išvengti šios ligos?

– I. Slautaitė: dažniausiai – tikrai taip. Daugumą rizikos veiksnių mes galime sukoreguoti, tarkime, arterinį kraujo spaudimą, galima gerti vaistus, esant širdies ritmo sutrikimams, nerūkyti, aktyviai sportuoti, tačiau vienas iš veiksnių yra amžius, kurio pakeisti mes negalime. Kai kuriais atvejais insultai vis tiek įvyks.

– Kas yra „priešinsultinis“ arba mikroinsultas?

– I. Slautaitė: Tokie terminai gal iš senesnių laikų atėję, dabar tokie tarp gydytojų nevartojami. Bet tikriausiai, kai taip būdavo sakoma, buvo turima omenyje praeinančius kraujotakos sutrikimus. Kai pacientą ištinka tikrieji insulto simptomai – sutrinka kalba, perkreipia veidą, silpsta viena kūno pusė, bet tai trunka pakankamai trumpą laiką, žmogui tai gali atsistatyti ir per pusę valandos ar 5 minučių laikotarpį. Kai praeina taip greitai, žmonės ignoruoja tokius simptomus, nepagalvoja, kad čia kas nors blogo. Tai žmonės turėtų suvokti, kad, jei jiems praėjo simptomai, dar nereiškia, kad viskas bus gerai. Tai yra toks pats rimtas insultas. Tai reiškia, kad mūsų kraujagyslės yra kritinėje būklėje ar yra kita priežastis insultui įvykti. Jokiu būdu negalima ignoruoti šių simptomų ir vykti į gydymo įstaigą.

Daugiau – žiūrėkite laidos DELFI DIENA vaizdo įraše.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vėžio gydymas per kelias savaites ir be šalutinių poveikių: Lietuvos mokslininkai papasakojo, kaip yra iš tikrųjų (180)

Neseniai užsienio žiniasklaidoje skelbta, kad Izraelio mokslininkai atrado nuo vėžio vaistą,...

Sėkmingai gydomas prostatos vėžys: bereikalingos biopsijos, lūžtantys kaulai ir vienintelis nuosprendis – jau praeityje (14)

Maisto racionas, kuriame dominuoja mėsa, o ne daržovės bei vaisiai, saulės ir vitamino D...

Galvos skausmas jau tapo kasdieniu palydovu: kas dėl to kaltas? (3)

Duriantis, maudžiantis, geliantis, o gal pulsuojantis – ar žinote, kas slepiasi už skirtingų...

Norite greičiau atsikratyti gripo, peršalimo ar net vėžio – sustokite valgyti (211)

Susirgus ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ar gripu , dažniausiai valgyti arba...

Atsisakęs skiepyti sūnų tėvas gavo neįprastą dokumentą: esu spaudžiamas pasirašyti labai keistus dalykus (1343)

Naglis – pustrečių metų berniuko tėtis. Nusprendęs neskiepyti savo sūnaus jis pasakoja...

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (3)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (15)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (345)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (445)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – įtempta kova: netrukus paaiškės, kas pateks į finalą balsuokite (218)

Vasario 16-osios vakarą skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši tiesioginė...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (107)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (37)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (34)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (45)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...