Kaip Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytoja, JAV 2020 metais gimė daugiausiai įgimtu sifiliu sergančių vaikų nuo 1994 metų. Europoje taip pat matomas pakilimas, bet dažniausiai ši liga atrandama dažniausiai homoseksualiems vyrams.
„Dabar populiaru vartoti priešekspozicinę profilaktiką, kai vaistai naudojami tam, kad neužsikrėstum ŽIV, tačiau jie neapsaugo nuo kitų lytiškai plintančių ligų. Iš homoseksualių pereina į heteroseksualius žmones, tada dar į vaikus. Bet reikia žinoti, kad sifilis šiais laikais visiškai išgydomas“, – sakė profesorė.
Nors Lietuvoje didelio statistinio pakilimo nesimato, tačiau, pasak profesorės, mūsų šalyje sergančių sifiliu taip pat daug, o neretai ši liga parsivežama iš artimų miestų, pavyzdžiui, naktiniu gyvenimu garsėjančio Berlyno. Profesorė pamini ir tolimųjų reisų vairuotojus, ypač važiuojančius į Rytų Europą.
„Santykiai su sekso darbuotojomis, ypač iš Rytų Europos, yra labai pavojingi, tiek klientams, tiek joms pačioms. Neretai jos serga ir ŽIV, ir hepatitais, vartoja narkotikus, o tada ligos plinta toliau. Neretai užsikrėtimai įvyksta tada, kai partneris visiškai nežinomas ir atsitiktinis“, – sakė prof. R. Matulionytė.
Visgi apie savo ligą žino tikrai ne visi, todėl kai kuriems sifilis atrandamas jau vėlyvose stadijose.
Pasak gydytojos, iš pradžių, sergantiems sifiliu, dažniausiai pasireiškia bėrimai, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Taip pat pasireiškia plaukų slinkimas.
Profesorės teigimu, po pandemijos užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis, bet to nežinančių, dar labiau padaugėjo, nes diagnostika kuriam laikui buvo sustabdyta.
„Ypač Rytų Europos regione. Yra kreivės, kurios rodo, kiek turėtų būti nustatyta atvejų, o po pandemijos ši kreivė lūžo žemyn, tai visiškai nelogiška ir reiškia, kad nediagnozuotų atvejų daugiau. Todėl po pandemijos reikia būti budresniems. Be to, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje tokių ligų paplitimas yra platesnis“, – sakė gydytoja.
Apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI) kiek anksčiau „Delfi“ papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė.
Kai kuriems rizika užsikrėsti didesnė
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis nei kiti. Tai dažniausiai yra jauni žmonės, kurie turi didesnį lytinį aktyvumą, dažnesnę partnerių kaitą, nenaudoja barjerinių apsaugos priemonių sekso metu, dažniau vartoja alkoholį ar kitas svaiginančias medžiagas, bijo kreiptis tyrimams.
Neigiamą poveikį ir didesnę riziką sudaro ir prastas lytinis švietimas ar tiesiog žinių stoka. Padėties negerina silpnai vykdoma profilaktika dėl LPI, neatliekami arba netikslūs laboratoriniai tyrimai dėl LPI, sunkiai prieinama konsultacinė pagalba, sergančiųjų LPI kontaktinių asmenų neišaiškinimas, pavėluota diagnostika ir gydymas.
Norint apsisaugoti nuo venerinių ligų, dažniausiai rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Tačiau net ir sąžiningai juos naudojant, ne visada galite būti tikri, kad apsisaugosite.
„Kadangi didžiąja dalimi atvejų LPI nesukelia jokių simptomų, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų yra barjerinės apsaugos priemonės, kurias turėtų naudoti bent jau vienas iš partnerių. Viena iš tų priemonių yra minėti prezervatyvai, kuriuos dažniausiai naudoja vyrai. Tačiau užsikrėsti LPI galima ne tik klasikiniu – vaginaliniu – būdu, tačiau ir oralinių bei analinių santykių metu, kur dėl nežinojimo dažnas nenaudoja minėtosios apsaugos“, – kalbėjo A. Bartkevičiūtė.
Užsikrėsti galite ir po bučinio
Įsivaizduokite scenarijų – vieną vakarą nueinate į klubą, linksminatės, pasibučiuojate su nepažįstamuoju, o tada ramiai grįžtate namo. Po kurio laiko sužinote, kad jums – venerinė liga. Skamba neįtikėtinai, tiesa? Bet tai visiškai reali galimybė.
Pasak gydytojos, LPI užsikrečiama vaginalinių, oralinių, analinių lytinių santykių metu nenaudojant barjerinės apsaugos priemonių. Venerines ligas taip pat galima perduoti bučiuojantis, jei burnos gleivinėje ar lūpų srityje yra bėrimų, žaizdelių.
O štai žmogaus papilomos virusui (ŽPV) perduoti nereikia kone jokių santykių, užtenka pasidalyti bendrais daiktais. Būtent ši infekcija šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia LPI.
Negydytas sifilis, užsikrėtus juo lytiniu keliu, perpilant kraują, tiesiogiai kontaktuojant su užkrėstu motinos pienu, sperma, makšties sekretu ar seilėmis, jei burnos ertmėje yra bėrimų, gali komplikuotis nervinės sistemos, kardiovaskulinės, kaulų, sąnarių, vidaus organų pažeidimais.
Sifilio sukėlėjas – blyškioji treponema – gali būti perduodamas per placentą 12–16 nėštumo savaitę ir sukelti naujagimio mirtį ar įgimtą sifilį, todėl LR įstatymai reglamentuoja ištyrimą dėl sifilio pirmojo nėštumo apsilankymo metu iki 12-os nėštumo savaitės ir 32-ąją nėštumo savaitę.
Sifilio simptomai ir stadijos
1. Pirminis sifilis
Kaip rašoma „Antėja“ klinikos puslapyje, pirminis sifilis pasireiškia praėjus inkubaciniam periodui bakterijų patekimo vietoje (dažniausiai ant išorinių lytinių organų, makštyje, ant lūpų, burnos gleivinėje, apie išangę ar tiesiojoje žarnoje). Ten susiformuoja nedidelė, kieta, neskausminga, kraterį primenanti opelė, vadinama pirmine sifiloma, arba kietuoju šankeriu. Ji yra labai užkrečiama. Dažniausiai susidaro vienas, o rečiau – keli šankeriai. Taip pat gali padidėti sritiniai limfmazgiai. Kietasis šankeris išnyksta negydant po 3–10 savaičių. Pirminė sifilio stadija gali praeiti ir nepastebėta, tačiau liga lieka ir pereina į antrinį sifilį.
2. Antrinis sifilis
Ši ligos stadija pasireiškia maždaug po 2 mėnesių nuo susirgimo pradžios. Antriniam sifiliui būdingi visame kūne paplitę odos bėrimai (raudonos, rausvai rudos spalvos neniežtinčios dėmelės, įvairaus didumo mazgeliai taip pat ir delnų ar pėdų srityje) ir gleivinių pažeidimai (raudonų, greitai išopėjančių mazgelių bei dėmelių gali atsirasti ir burnos gleivinėje). Kartais atsiranda ir kitoks sifilio bėrimas – papulės, kondilomos. Tokie antrinio sifilio požymiai išlieka porą mėnesių.
Šiai ligos stadijai taip pat būdingi peršalimą primenantys simptomai:
– karščiavimas;
– bendras silpnumas, nuovargis;
– sumažėjęs apetitas;
– sąnarių, raumenų maudimas;
– galvos skausmas;
– gerklės perštėjimas;
– limfmazgių padidėjimas.
Antrinio sifilio metu gali atsirasti ir skrandžio pažeidimai, primenantys uždegimą. Kartais atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai, galintys būti invalidumo ar mirties priežastimi. Antrinio sifilio simptomai gali pranykti per keletą savaičių arba kartotis iki metų laiko. Jie praeina negydant, o tada išsivysto latentinis (slaptasis) sifilis.
3. Latentinis sifilis
Tai slaptoji sifilio stadija, kurios metu paprastai nepasireiškia jokie simptomai. Latentinis sifilis gali pasireikšti po antrinio sifilio. Ankstyvoje latentinėje stadijoje žmogus yra užkrečiamas. Ilgainiui liga progresuoja į tretinį sifilį.
4. Tretinis (vėlyvasis) sifilis
Praėjus 5–10 metų nuo užsikrėtimo pradžios, tretinis sifilis dažniausiai pasireiškia odos, kaulų, centrinės nervų sistemos (neurosifilis), širdies (vožtuvų) ir kraujagyslių (aortos aneurizmos ir kita) pažeidimu. Odoje susidaro vadinamieji gumbeliniai sifilidai ir gumos – apvalūs ar ovalūs graikinio riešuto dydžio neskausmingi mazgai. Jiems išopėjus, susiformuoja gilios, stačiais kraštais opos, per kurias išsiskiria nedaug gelsvo, tiršto, tąsaus skysčio. Opoms užgijus, lieka randų.
Neurosifilis gali sukelti insultą, meningitą, koordinacijos, jutimo, regos sutrikimų, progresuojantį paralyžių, kurtumą, asmenybės pokyčių, silpnaprotystę.
