Išmokime kontroliuoti kraujospūdį: padeda paprasti gyvensenos pokyčiai

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. „Vaistininkas pataria“ rubrika pasinaudojusi skaitytoja klausia, kaip jį būtų galima kontroliuoti.

Skaitytojai atsako profesionalus „Camelia“ vaistininkas.

Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu. Padidėjusiu spaudimu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg. Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Dėl to kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. 

Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys: pirminė (sudaro 95% visų), kai aiški priežastis nežinoma, o padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis simptomas, ir antrinė, kai arterinio kraujospūdžio padidėjimas yra kitos ligos pasekmė (dažniausiai inkstų, vidinių liaukų sistemos).

Visi rizikos veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus. Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami. Tai didelis druskos vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris (pilvinio tipo nutukimas), gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nuolatinis stresas (vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei). 

Nekoreguojamiems veiksniams priklauso genetinis paveldimumas, inkstų ligos, įgimta širdies yda, rasė, lytis (iki 55 m. amžiaus yra didesnė tikimybė sirgti vyrams, nuo 55 iki 75 m. amžiaus – rizika vienoda, o nuo 75 m. – dažniau serga moterys), amžius (ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant), II tipo cukrinis diabetas. Moterims kraujo spaudimas gali sutrikti klimakteriniu laikotarpiu dėl hormonų pokyčių organizme. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar jums miegant, jis sumažėja.

Nuolat padidėjęs kraujospūdis turi būti kontroliuojamas, gydomas vaistais ar kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. Nemaža dalis žmonių, kurių kraujospūdis aukštas, bando gydytis patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.

Kitas labai svarbus aspektas – būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne visai nustoti gydytis. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai.

Gydomas kraujospūdis turi būti tolygus, kraujagysles blogai veikia jo šokinėjimas. Jeigu kraujospūdis yra tik šiek tiek padidėjęs, galima teigiamų rezultatų pasiekti nemedikamentiniu gydymu: koreguojant kūno masę, ribojant druską, riebalus, saldumynus, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus psichologinę įtampą, pakeitus gyvenimo būdą, t.y., metus rūkyti, saikingai vartojant alkoholį, laikantis paros režimo. Galima pavartoti preparatų, turinčių omega rūgščių, česnako, lecitino, pagerti kraujospūdį mažinančių arbatų. Dažnai sergantieji daro klaidų. 

Daugelis turinčiųjų aukštą kraujospūdį apie tai nežino, nes jo nematuoja. Žinantieji, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nesigydo, nes nieko nejaučia. Paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, tik tada, kai pajunta simptomus. Vartoja per mažas vaistų dozes, nepasiekia reikiamo kraujospūdžio sumažėjimo. Reguliariai nematuoja kraujospūdžio namie. Užsiima „savigyda“, nutraukinėja gydymą, klauso draugų ir kaimynų patarimų. Laikantis rekomendacijų ir pastoviai jį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.