Kaip DELFI pasakojo Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Jurgita Karčiauskienė, mediciniškai šie dariniai vadinami minkštosiomis fibromomis, tačiau nenustebkite išgirdę ir kitų pavadinimų – minkštosios karpos, akrochordonos, liaudiškai kalbant – papilomos. Tiesa, pastarasis pavadinimas kiek netikslus, nes jis gali reikšti ir papilomatozinį apgamą.
„Minkštosios fibromos – tai gerybiniai odos dariniai, odos normos variantai. Dažniausiai jos atsiranda lenkiamosiose srityje, tokiose kaip raukšlės, ypač dažnai išauga kaklo srityje. Taip pat pažeidžiamos pažastys, moterims – po krūtimis, rečiau – kirkšnių srityse, aplink vokus. Su karpomis, kurios yra žmogaus papilomos viruso sukeliami odos pakitimai, dažniausiai tai nesusiję. Savo priežastimi, etiologija, tai yra visai kita odos problema. Minkštosios fibromos yra neužkrečiamos“, - pabrėžė specialistė.
„Tikroji jų atsiradimo priežastis nėra aiški. Visgi dažniau tai susiję su hormonų pokyčiais menopauzės metu bei nutukimu, taip pat su mechaniniu judinimu raukšlėse. Anksčiau manyta, kad tai yra žmogaus papilomos viruso sukeliama užkrečiama liga. Tačiau dabar knygose, straipsniuose minkštosios fibrozės įvardijamos kaip gerybinai, neužkrečiami pakitimai – didžiojoje dalyje tyrimų ŽPV neaptinkama. Polinkis šiems dariniams yra individualus“, - aiškino specialistė.
Dažniausiai šios ataugėlės būna tikrai mažos – 1-2 milimetrų, minkštos. Tačiau kartais fibrozės užauga ir iki 1-2 centimetrų ir ima žmogui trukdyti estetiškai. Juolab, kad jų gali „pridygti“ šimtai. Gydytoja nuramino - medicininiu požiūriu gerai tai, kad ties pagrindu jos prisitvirtinusios labai plonai. Net jei darinio dydis ir centimetras, prie odos jis liesis vos 1-2 milimetrų ataugėle.
„Ši liga diagnozuojama kliniškai, tyrimai atliekami retai. Tiek dermatologas, šeimos gydytojas ar ir pats pacientas pats sau lengvai diagnozuoja šią ligą. Dažniausias pašalinimo būdas – mechaninis. Būdų yra įvairių. Galima taikyti krioterapiją – užšaldymą. Tai sąlyginai neskausmingas pojūtis, tačiau tai nėra pirmo pasirinkimo būdas, mat tokia procedūra sukelia nemažą aplinkinį pažeidimą. Kadangi prisitvirtinimas prie odos būna labai mažas, pašalinti minkštąją fibrozę patogiausia lazeriu ar elektrokoaguliatoriumi. Kadangi tai daugiau estetinė medicina, už tokias paslaugas tenka mokėti. Jei žmogaus skausmo slenktis žemas ir jam skauda šalinant elektra, galima taikyti vietinę nejautrą“, - sakė J. Karčiauskienė.
Gydytoja perspėjo, kad labai dažnai žmonės daro klaidą ir minkštąsias fibrozes bando išdeginti su karpų vaistais.
„Žmonės klaidingai mano, kad jos užkrečiamos ir kaip karpos „sėjasi“, mat jei žmogus turi polinkį, tai šių darinių pridygsta tikrai daug. Būtent tai ir suklaidina, kad minkštosios fibrozės užsikrečia viena nuo kitos. Deginimas karpų vaistais yra pakankamai bloga praktika, mat defektas gaunasi daug didesnis, nei galėtų būti, pavyzdžiui, gydytojui ją nukerpant su žirklutėmis. Po deginimo dariniai gali supūliuoti, prasideda komplikacijos, antrinė infekcija. Pastaroji raukšlių srityje prasideda labai greitai, tad žmonės pas mus ateina jau su komplikacijos ir gydymas būna tikrai sudėtingas.
Liaudyje paplitęs būdas yra papilomą užrišti siūlu. Ji gali nunykti, bet lygiai taip pat ji gali ir supūliuoti bei prasidės komplikacijos. Dėl to, turint tokią problemą, geriausia kreiptis į gydytoją ir kartu parinkti tinkamą metodą“, - patarė specialistė.
Šiaip nejudinamos fibrozės blogų pasekmių neturi. Didžiausia bėda – estetinis diskomfortas. Įdomu tai, kad net ir pašalinus, po kurio laiko jos vėl atsiranda.
