Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos klinikos gydytojas daktaras Albertas Čekauskas.
Viena iš 10 dažniausių onkologinių ligų
Šiemet jau septintąjį kartą bus minima Pasaulinė inkstų vėžio diena, kurios metu specialistai nori atkreipti visuomenės dėmesį ne tik į vis didėjantį sergamumą šia liga, bet ir diagnostikos bei gydymo galimybes.
Inkstų vėžys yra viena iš 10 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų, o Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal sergamumą – čia liga dažniau nustatomas nei kitų Vakarų šalių gyventojams. Kodėl taip yra, anot mediko, atsakymo nėra.
„Baltijos šalyse kažkodėl yra šiek tiek didesnis sergamumas, palyginti su kitomis šalimis. Bet bendra tendencija yra tokia, kad sergamumas inkstų vėžiu didėja Vakarų šalyse. Iš dalies, matyt, taip yra, nes daugiau jo diagnozuojama, daugiau atliekama tyrimų, daugiau nustatoma ankstyvesnėse stadijose, mažų navikų.
Tai irgi gali būti viena iš priežasčių, bet, matyt, ne tik. Gal kažkokių genetinių dalykų ir kai kurių rizikos veiksnių, kurių galėtume išvengti, mes nežinome?“ – svarstė daktaras A. Čekauskas.
Vyrai suserga dukart dažniau
Gydytojas pasidžiaugė, kad vis tik apie 40–50 proc. inkstų vėžio nustatoma pirmose stadijose, kol augliai yra maži.
„Daug ultragarso, kompiuterinės tomografijos tyrimų, atliekamų dėl įvairiausių kitų priežasčių, padeda inkstų vėžį nustatyti anksti.
Bet didžiausia problema yra tai, kad inkstų vėžį ne taip paprasta pamatyti ir nustatyti iš paprastesnių tyrimų. Ši liga – pakankamai lėtai ir tyliai pasireiškianti. Todėl nelabai lengva ją pastebėti“, – paaiškino laidos dalyvis.
Vienas paprasčiausių tyrimų, leidžiančių kartais įtarti pokyčius inkstuose, tarp jų – ir inkstų vėžį, taip pat ir geldelės navikus, yra šlapimo.
„Apmaudu, kad tai ne visada pasireiškia šlapimo tyrime ir reikia tam tikrų vaizdinių tyrimų – tai gali parodyti ultragarsinis tyrimas.
Kai kuriais atvejais, atkreipus dėmesį į tam tikras rizikos grupes, galbūt gydytojai galėtų pasiūlyti ir neretai pasiūlo, ar tiriant vyrus apskritai dėl urologinių ligų atliekama echoskopija. Vyrai beveik 2 kartus dažniau serga inkstų, taip pat ir šlapimo takų vėžiu, palyginti su moterimis. Todėl, pasirodžius šeimos gydytojui ir įvardijus tam tikrus rizikos veiksnius, manau, gydytojas pasiūlytų atlikti tam tikrus tyrimus“, – sakė A. Čekauskas.
Rizikos veiksniai
Pasidomėjus, kodėl vyrai serga dažniau nei moterys, gydytojas spėjo, kad taip gali būti dėl tam tikros genetinės predispozicijos.
„Apskritai yra žinomi inkstų vėžio rizikos veiksniai. Vienas jų yra antsvoris, nutukimas – antsvorio turintiems žmonėms inkstų vėžys nustatomas dažniau. Taip pat fizinio aktyvumo stygius didina riziką. Manoma, kad aktyviai gyvenant rizika mažėja. Atsižvelgę į tyrimus ir įvertinus kūno masės indeksą, galime irgi matyti, kad fizinis aktyvumas pagerina sergamumo rodiklius.
Taip pat tarp rizikos veiksnių yra rūkymas. Koks Lietuvoje yra rūkymo paplitimas, paskutinių duomenų dabar nepasakysiu. Bet tarp vyrų visame pasaulyje rūkymas yra labiau paplitęs. Taigi rūkymas daro vidutinišką įtaką inkstų vėžio rizikai, dar labiau didina šlapimo pūslės vėžio riziką.
Yra tam tikrų genetinių veiksnių – nedidelė dalis inkstų vėžių gali būti paveldimi. Jeigu jau žinome, kad šeimoje kažkas serga inkstų vėžiu, turime atkreipti į tai dėmesį.
Taip pat riziką didina kai kurios ligos: cukrinis diabetas, pirmojo tipo diabetas, taip vadinama rezistencija insulinui.
Ir šiaip sergantys lėtinėmis inkstų ligomis pacientai dažniau suserga inkstų vėžiu.
Dalį šių rizikos veiksnių mes galime patys koreguoti“, – neabejojo daktaras A. Čekauskas.
Pirmos stadijos vėžys atsinaujina labai retai
Nors inkstų vėžio diagnozė skamba grėsmingai, gydytojas turi gerų žinių – ši liga nėra mirties nuosprendis.
Nustačius pirmos stadijos vėžį apie 99 proc. atvejų liga neatsinaujins per 5 pirmuosius metus ir tik keliems procentams liga gali atsinaujinti po 10 metų. Tad gydymo rezultatai yra labai geri.
„Jeigu liga nustatoma pažengusioje stadijoje, tai irgi nėra mirties nuosprendis. Atsiranda vis naujų sisteminio gydymo galimybių. Onkologai-chemoterapeutai gali pasiūlyti imunoterapiją ir kitus gydymo metodus, kurie prailgina gyvenimą ir kiekviena gydymo eile gali suteikti naują galimybę. Gydymas nebėra toks agresyvus, žmogus gali jausti didesnę kokybę“, – paaiškino gydytojas.
Pasak mediko, dabar yra mažai invazinių gydymo galimybių, tokių kaip krioterapija – gydymas šalčiu, kuriuo metu suardomas darinys. Toks gydymas labai veiksmingas, jeigu darinys nėra didelis ar pacientas yra vyresnio amžiaus, turintis tam tikrų ligų.
Taip pat laparoskopinė, netgi robotinė chirurgija gali padėti pašalinti smulkius židinukus ar net stambesnius, išsaugant inkstą.
„Žmogus po poros savaičių gali grįžti į visiškai sau įprastą gyvenimą ir būti toks fiziškai aktyvus, koks gali, – paaiškino daktaras A. Čekauskas, pridūręs: – Žinome, kad fizinis aktyvumas tikrai padeda išvengti vėžio ir geriau, kokybiškiau su juo gyventi. Tai – labai skatintina“.
Gydytojas patarė norintiems sumažinti riziką vėl susirgti inkstų vėžiu mesti ir rūkyti.
„Labai skatinčiau būti aktyviems, kalbėti apie tai ir stengtis gyventi kokybišką, kiek įmanoma malonų gyvenimą“, – palinkėjo daktaras A. Čekauskas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ rasite čia:
