Į ligoninę patenka ir įsisiurbus erkei
Profesorė L. Jančorienė aiškino, kad infekcinių ligų sukelėjai gali būti kelių skirtingų grupių. Tai gali būti virusai, bakterijos, grybeliai, helmintai (liaudiškai – kirminai, pirmuonys).
„Tas mikroorganizmas taip sutrikdo organizmo funkcijas, kad pasireiškia ligos požymiai. Kartais funkcijos gali būti taip stipriai sutrikdytos, kad žmogui reikia specialisto pagalbos“, – sakė profesorė L. Jančorienė.
Daktarė B. Zablockienė paaiškino, kad infekcinės ligos pasižymi sezoniškumu.
„Per šių metų pirmą pusę dėl infekcinių ligų mūsų skyriuje, kuriame yra 45 lovos, gydyta apie 700 pacientų. Daugiausia – virš 300 – dėl kvėpavimo takų infekcijų. Iš jų daugumą sudarė COVID-19 užsikrėtę asmenys. Jų buvo 155.
Keletą praeitų metų gripo nematėme, tačiau šiais metais buvo 72 ligoniai, gydyti dėl gripo. Nemažai buvo respiraciniu sincitijaus virusu (RSV) užkrėstų ligonių, sergančių kitomis kvėpavimo takų infekcijomis“, – vardijo gydytoja.
Kvėpavimo takų infekcijos daugiau gydomos žiemą ir ankstyvą pavasarį. O vasarą daugiau pasitaiko neuroinfekcijų.
„Iki šiol gydyta 50 neuroinfekcijų. Daugumą sudaro erkiniai encefalitai. Daug turime odos infekcijų, rožių – jų per pusę metų buvo gydyta iki 100. Nemažai gydyta ligonių, kuriems patvirtintas sepsis – kraujyje išaugintas vienas ar kitas sukėlėjas.
Žarnyno infekcijų buvo gydyta apie 100, iš jų daugumą sudarė Clostridium difficile infekcijos, kuriomis žmonės dažniausiai suserga po ilgo antibiotikų vartojimo“, – kalbėjo B. Zablockienė.
Anot medikės, šiuo metu skyriuje gydomi 38 pacientai, iš jų 10 serga rožėmis, 10 – erkiniu encefalitu, 10 žarnyno infekcijomis ir po keletą rečiau pasitaikančiomis infekcijomis.
„Pavyzdžiui, dabar gydome vieną pacientę, sergančią maliarija. Neseniai išrašėme pacientą, kuris keliaudamas užsikrėtė hepatitu A. Turime pacientų, sergančių juostine pūsleline su komplikacijomis, su plaučių uždegimu, imunosupresuotų asmenų“, – sakė gydytoja.
Trijų šiuo metu Infekcinių ligų skyriuje gulinčių pacientų būklė yra sunki. Jie gydomi reanimacijoje.
„Šiuo metu reanimacijoje gydomas ligonis, kuriam įtariamas erkinis encefalitas. Tai – sunkios būklės pacientas, su paralyžiuotomis galūnėmis, jo kvėpavimas palaikomas aparatais.
Kita ligonė gydoma dėl ŽIV ir AIDS infekcijos, kuriai dėl imunosupresijos išsivystė tam tikra pneumonijos (plaučių uždegimo) sunki forma.
Nors rožė skamba, kaip nelabai sunki liga, bet į ligoninę patenka sergantys sunkiausiomis, komplikuotomis formomis. Tad trečias reanimacijos skyriuje gydomas pacientas yra gydomas dėl rožės. Jam išsivysčiusi septinė būklė“, – pasakojo B. Zablockienė.
Padaugėjo streptokokinių tonzilitų ir vėjaraupių
Daktarė I. Ivaškevičienė antrino, kad ir vaikai žiemą dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis, o vasarą – žarnyno.
Žarnyno infekcijų vaikams pasitaiko ir žiemą, bet sukėlėjai būna kiti.
„Žiemą dominuoja virusinės infekcijos, kurios sukelia žarnyno infekcijas, o vasarą, kai prasideda uogos, įvairios salotos, daržovės, higiena būna kitokia, būna ir maudynės ežeruose, dažniau pasitaiko bakterinėmis žarnyno infekcijomis sergančių vaikų“, – vaikų ligas aptarė datarė I. Ivaškevičienė.
Šie metai buvo išskirtiniai tuo, kad pavasarį labai daug vaikų sirgo streptokokiniais tonzilitais ir vėjaraupiais.
„Tai mus išties stebina. Sergančiųjų vėjaraupiais pacientų matome iki šiol, nors tikėtumėmės, kad vasarą jų galėtų labai stipriai sumažėti, nes mažėja bendravimas uždarose patalpose. Bet dar ir iki šiol dar pasitaiko, kai į stacionarą atvyksta komplikuota vėjaraupių forma sergantys vaikai. Taigi šis sezonas išskirtinis dėl vėjarapių ir streptkokinių infekcijų“, – pastebėjo gydytoja I. Ivaškevičienė.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, nesvetimos ir neuorinfekcijos, tokios kaip virusinis meningitas ar erkinis encefalitas. Dėl jų vaikai irgi patenka ir į intensyvios terapijos skyrių. Laimė, sunkių pacientų nėra daug.
Priminė apie profilaktiką
Daktarė I. Ivaškevičienė stebėjosi, kad didžioji dalis tėvų, kurių vaikai užsikrėtė vėjaraupiais, užsimindavo net negirdėję apie skiepus nuo šios infekcijos.
Gydytoja priminė, kad tokia profilaktika yra. Dažniausiai nuo vėjaraupių skiepijami vyresni nei 1 metų vaikai, bet vakcina nėra valstybės kompensuojama.
Taip pat medikė ragino nepamiršti visų kitų į nacionalinę imunoprofilaktikos programą įeinančių skiepų ir apsisaugoti nuo erkinio encefalito.
Profesorė L. Jančorienė papildė: „Kuo toliau, tuo labiau kalbame apie senstančią visuomenę ir sveiko senėjimo siekiamybę, o, norint sveikai senti, reikia neužmiršti ir profilaktikos“.
Profesorė pastebėjo, kad kartais žmonės nustemba išgirdę, kad skiepai nuo difterijos, stabligės valstybės kompensuojami ir suaugusiems asmenims kas 10 metų.
Įvairioms rizikos grupėms nemokamai galima pasiskiepyti gripo, pneumokokinės infekcijos vakcinomis.
L. Jančorienė būtinai siūlė pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito: „Didžiausias erkinio encefalito endemiškumas pasaulyje yra būtent mūsų regione. Man atrodo, žmogaus asmeninės kultūros stoka yra, jeigu žmogus nepasidomi, kokioje aplinkoje gyvena ir nepasiskiepija nuo erkinio encefalito. Po to mes matome, kiek rūpesčių ir skausmo tai sukelia pačiam pacientui bei artimiesiems, kai suserga, kai ligos forma yra sunki, dažniausiai yra liekamieji reiškiniai, neįgalumas.
Žmonės stebisi, kaip ta liga gali būti tokia sunki? Taip, kai kuriems žmonėms ji yra sunki, nepagydoma ir nėra jokių specifinių priemonių, kai žmogus jau serga, yra tik profilaktinės priemonės iki to“.
Tymams būdingas bėrimas turi dėsningumą
Infekcinės ligos gali gali pasireikšti ir įvairiausiais bėrimais. Daktarė B. Zablockienė sakė, kad jų gali būti įvairiausių: dėmelės, papulės, pūslelės, pūliniai.
Susidūrę su išbertu pacientu medikai apklausia, ar žmogus kur nors keliavo, nuo ko skiepijosi, ar karščiuoja, ar bendravo su sergančiu infekcine liga asmeniu. Gydytojai pasidomi ir bėrimo dėsningumu, kaip jis plito, keitėsi, kokioje yra vietoje.
Viena iš bėrimais pasireiškiančių infekcinių ligų yra tymai. Pastarasis protrūkis Vilniuje buvo 2013 metais. Tada registruoti 35 tymų atvejai. Gydytoja B. Zablockienė prisiminė, kad tuomet, kai vieną pirmadienio rytą staiga atsirado 6 išberti, viduriuojantys ir karščiuojantys vidutinio amžiaus pacientai, medikai iškart nesumojo, kas tai per infekcija. Tik labiau patyrusiems medikams toptelėjo, kad tai gali būti tymai.
Po poros metų tymų protrūkis buvo Kaune – infekcija užsikrėtė virš pusšimčio žmonių. 2019 metais tymų protrūkis jau apėmė visą šalį. Tuomet jais užsikrėtė per 900 asmenų.
„Tymams būdingas bėrimas turi tam tikrą dėsningumą: pirmą parą išberia veidą, antrą – bėrimas leidžiasi žemyn (į krūtinę, liemenį), trečią parą išberia galūnes.
Greta bėrimo būna karščiavimas, respiraciniai simptomai, konjunktyvitas (raudonos, jautrios akys). Taip pat gana dažnai burnos gleivinėje galima matyti specifinį bėrimą Kopliko dėmeles – baltas kruopeles ties krūminiais dantimis. Pasireiškia viduriavimas ir kiti galimi simptomai“, – tymų požymius vardijo gydytoja.
B. Zablockienė pridūrė, kad, jeigu tymai anksčiau būdavo neskiepytų vaikų liga, pastarųjų protrūkių metu ja daugiau sirgo vidutinio amžiaus žmonės, kurie buvo arba neskiepyti, arba gavę tik vieną skiepų nuo tymų dozę, nors pilnam imunitetui reikia dviejų.
Gydytoja I. Ivaškevičienė papildė, kad tymams labai imlūs kūdikiai, kurie negali būti paskiepyti, nes yra per jauni. Todėl labai svarbu pasiskiepyti nuo tymų, saugant tuos, kurie negali būti paskiepyti.
Hemoraginiai bėrimai būdingi ne tik meningokokinei infekcijai
Meningokokinę infekciją išduoda hemoraginio bėrimo elementai.
„Paprastai iš pradžių šie bėrimai būna mažesni, nelygiais kraštais, tamsesnės spalvos. Rekomenduojama net pasitikrinti, ar tai tikrai hemoraginis bėrimas – ar paspaudus stiklu tas bėrimas neišnyksta.
Jeigu bėrimai plečiasi, tai yra simptomas, kurį pamačius vertėtų kreiptis į gydytoją.
Tiesa, hemoraginiai bėrimai būdingi ne tik meningokokinei infekcijai. Panašius bėrimus gali sukelti ir dėl kiti bakteriniai sukelėjai. Tai gali būti streptokokinis sepsis, stafilokokinis sepsis, endokarditai, neinfekcinės ligos, pvz., vaskulitai“, – vardijo daktarė.
Vėjaraupių virusas lieka tūnoti organizme
Gydytoja B. Zablockienė paminėjo ir vėjaraupių virusą.
Vėjaraupiams būdingas polimorfinis bėrimas, kai to paties žmogaus odoje stebimi įvairiausi bėrimo elementai: pūslelės, dėmelės, pūlinėliai, šašai, beria ir galvos plaukuotą dalį, ir gleivines.
„Tas pats virusas, persirgus, tūno žmogaus organizme ir, pasitaikius tinkamam momentui, pvz., sulaukus vyresnio amžiaus, nusilpus imunitetui, sergant sunkiomis gretutinėmis ligomis, vėl gali pasireikšti ir sukelti juostinę pūslelinę, kada jau beria ne visą kūną, o palei tam tikro nervo eigą.
Atrodytų, tai gal ir nelabai pavojinga liga, deja, mes stacionare matome jos komplikacijų. Tas pats virusas gali sukelti encefalitą, meningitą, plaučių uždegimą“, – vardijo daktarė B. Zablockienė.
Apie Laimo ligą byloja migruojanti eritema
Vasarai būdingas bėrimas – migruojanti eritema, bylojanti apie erkių platinamą Laimo ligą.
„Įsisiurbus erkei po keleto dienų atsiranda besiplečianti raudona dėmė – eritema. Įprastais atvejais būna ryškesni jos kraštai, ji plečiasi, didėja. Tokiu atveju vasarą Lietuvoje, ypač mačius erkės įsisiurbimą, nerekomenduojama atlikti jokių tyrimų, o iškart skirti gydymą“, – sakė daktarė B. Zablockienė.
Profesorė L. Jančorienė papildė, kad kartais įsisiurbus erkei pasireiškia alerginiai reiškiniai: tą vietą gali niežėti, atsirasti patinimas.
„Tai nebūtų priskirtina migruojančiai eritemai. Migruojanti eritema atsiranda po tam tikro ilgesnio ar trumpesnio inkubacinio periodo. Kada žmogus po kurio laiko pradeda matyti besiplečiantį paraudimą, jau reikėtų atkreipti dėmesį ir pasirodyti gydytojui“, – sakė profesorė.
Pavojingi simptomai
Kiekvienai infekcijų grupei būdingi tam tikri požymiai, kurie yra rimtesni ir, kuriuos pajutus reikėtų nedelsti.
Pvz., sergant kvėpavimo takų infekcijomis, tai būtų pernelyg dažnas kvėpavimo dažnis. Nerimo požymis yra ir mažesnė deguonies saturacija.
Pasireiškus neuroinfekcijomis pavojingi sąmonės sutrikimai, vangumas, mieguistumas, kai ligonis nepažadinamas, atsiradę traukuliai, parezės, paralyžius.
Viduriavimo infekcijų pagrindinė komplikacija yra skysčių netekimas.
„Jeigu matome, kad yra labai sausos gleivinės, mažėja, neišsiskiria šlapimas, krenta spaudimas – tokia būklė yra rimta ir reikėtų kreiptis į gydytojus“, – paragino daktarė B. Zablockienė.
Įtarimą turėtų sukelti ir minėtasis hemoraginis bėrimas, karščiavimas.
Daktarė I. Ivaškevičienė pasakojo, kad vaikai, skirtingai nei suaugusieji, labai greitai praranda skysčius, jų būklė greitai blogėja, bet tuo pačiu jie greitai sveiksta.
Vis tik ji patarė tėvams sunerimti, pastebėjus atkaklų karščiavimą, kai temperatūros nepavyksta sumažinti. Reikėtų kreiptis į medikus ir tada, jeigu vaikas pasidaro labai irzlus, arba priešingai – labai vangus, atsiranda apatija, traukuliai.
Kadangi vaikai labai greitai netenka skysčių, net tada, jei jie vemia, reikia bandyti sugirdyti, kad ir po kelis mililitrus skysčių.
Labai greitai reikėtų reaguoti ir pasireiškus hemoraginiam bėrimui.
Visą pokalbį su gydytojomis galima stebėti čia:
