„Jeigu yra išsiplėtę veniniai rezginiai, kurie pradeda ar kraujuoti, ar skaudėti, ar perštėti, atsiranda niežulys, diskomfortas tuštinantis, jau galima įtarti, kad tai yra išangės kraujagyslių uždegimas, kitaip vadinamas hemorojumi“, – kokia tai liga paaiškino daktaras D. Danys.
Siūlo atkreipti dėmesį į kraujavimą
Pas gydytojus tuos, kurie serga hemorojumi, atveda ne tik kraujavimas.
„Kartais tai būna neišsituštinimo jausmas, skausmas. Kitą žmogų kelerius metus vargina išangės niežulys, bet jokio kraujo, jokio mazgų iškritimo jis nėra matęs.
Aišku, viena dažniausių priežasčių, dėl ko pas mus ateina, yra periodiškai pasirodantis ar besikartojantis kraujas. Nors būna įvairūs simptomai, dėl kurių kreipiasi, bet dažniausiai tai būna bėdos išangės srityje“, – konstatavo gydytojas.
Anot laidos pašnekovo, dažniausiai žmones pas gydytojus atgena baimė, kad tai gali būti storosios ar tiesiosios žarnos vėžio simptomai, kurie yra labai panašūs į hemorojų. Tačiau, kaip pastebėjo daktaras, onkologinės ligos atveju kraujavimas dažniausiai būna kitoks.
„Dažniausiai [storosios arba tiesiosios žarnos vėžio atveju] kraujas pasirodo išmatose, nebent turėtume išangės kanalo arba apatinio trečdalio tiesiosios žarnos naviką, kuomet kraujas gali matytis tiesiog valantis.
Kai kraujavimas yra dėl hemorojaus, dažniausiai mes matome šviežią kraują ant išmatų, bet ne išmatose, ant popieriaus, varvantį lašais. Bet tas kraujas yra kitoks. Tai nėra kraujas išmatose, tamsios išmatos, bet šviežias kraujas čia ir dabar“, – patikslino daktaras D. Danys.
Diagnozė patikslinama arba atlikus anoskopiją, arba rektoskopiją.
Kodėl niežti išangę?
Paklaustas, kodėl atsiranda išangės niežulys, gydytojas sakė, kad visų pirma, vertinant šį simptomą, jį svarbu atskirti nuo odos ligų. Taip pat ištiriama, ar tai nėra vidinis hemorojus.
„Jeigu tai yra dideli arba iškrentantys į išorę mazgai, gleivinė tampa tarsi gleivinga. Ji išoriškai sutepa išangę gličiu skysčiu, dėl kurio atsiranda chroninis lėtinis niežulys.
Tokiems pacientams dažniausiai rekomenduojame apsiplauti po tuštinimosi, nenaudoti tualetinio popieriaus. Aišku, jeigu tai ydingai, chroniškai besikartoja, reikėtų pašalinti problemą. Bet iš pradžių reikia atmesti, kad tai nėra hemorojus.
Jeigu matome, kad pakitimai yra minimalūs, tada jau siunčiame odos ligų gydytojui ištirti, ar tai nėra odos susirgimas, kuris iššaukia tą chroninį niežulį“, – sakė daktaras D. Danys.
Kas sukelia hemorojų?
Gydytojas sakė, kad seksualiniai santykiai nedidina rizikos susirgti hemorojumi: „Dažniausiai žmonės naudoja lubrikantus. nebent gali susiformuoti įplėšos“.
Rizika susirgti hemorojumi nepriklauso ir nuo lyties: tiek vyrai, tiek moterys serga šia liga vienodai dažnai. Skiriasi tik ligos priežastys.
„Vyrams tai dažniau sunkus fizinis darbas, vidurių užkietėjimai, moterims didelė problema yra nėštumai, komplikuoti gimdymai. Tačiau serga abi lytys vienodai.
Kalbant apie amžių, seniau tai būdavo vyresnių žmonių liga, dabar (aišku tai gali būti ir dėl genetinio faktoriaus) daugiau tai yra darbingų žmonių liga. Tarp 30–45 metų žmonių tai yra labai dažnas reiškinys dėl vieno dalyko: mūsų darbas dažnai yra sėdimas. Jeigu anksčiau dauguma tolimųjų reisų vairuotojų turėdavo šią problemą, dabar dauguma sergančiųjų dirba sėdimą darbą: vieni sėdi 6–8 val., kiti – 12 valandų, nepakeičia padėties, nevaikšto darbo metu.
Maistas irgi daro įtaką: jeigu būna mažai skaidulinių medžiagų, greitas maistas, tai automatiškai sutrikdo ir tuštinimosi procesą, taigi yra toks dvigubas poveikis, kad susiformuotų ir išdidėtų tie hemorojiniai mazgai“, – pastebėjo gydytojas.
Jis prisiminė, kad yra operavęs ir aštuoniolikmečiui pacientui didelius hemorojinius mazgus. Taigi, jeigu gyvenimo būdas ydingas – mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba, ši liga gresia visiems.
„Dėl to rekomenduojama valgyti daugiau skaidulinių medžiagų, kad išmatų tūris būtų didesnis ir mes lengviau išeitume į tualetą. Taip pat reikėtų didinti fizinį aktyvumą, kad mūsų kraujagyslės nenusilptų ir tonusas būtų stiprus, kad vidurių užkietėjimas ar viduriavimas neiššauktų skausmo, kraujavimo ar diskomforto išangėje“, – patarė daktaras D. Danys.
Dažnai tų, kurie kreipėsi dėl kraujavimo ar didžiulių išangės mazgų, praeityje būta kojų venų operacijų. Tai, anot gydytojo, rodo bendros kraujagyslių sistemos problemas.
Svarbi ir padėtis tuštinantis
Pasidomėjus, ar tikslinga tualete prie klozeto turėti pakopėlę kojoms, taip tarsi imituojant fiziologinį tupėjimą tuštinantis, gydytojas atsakė, kad taip, jeigu klozetas yra įrengtas per aukštai.
„Jeigu klozetą įsirengiame aukščiau, tai nėra fiziologinė padėtis. Fiziologinė padėtis yra tupėjimas.
Todėl dažnai pacientams, kuriems yra chroninis hemorojus, rekomenduojame dėtis prie klozeto suoliuką tam, kad mūsų keliai pakiltų ir suformuotume dirbtinai tikslesnę anatominę padėtį. Kad netraumuotume analinio kanalo tuštinantis, keliai turėtų būti aukščiau išangės“, – paaiškino daktaras D. Danys.
Gydytojas priminė neužtrukti tualete: neskaityti knygų, nežaisti telefonu. Tuštinimuisi reikia skirti vos keletą minučių. Antraip didinamas slėgis analiniame kanale. Dėl ilgo sėdėjimo ir stanginimosi dažnai prasideda hemorojus.
„Sėdėjimas tualete neturi trukti 7–10 min., bet tai neturi vykti ir labai greitai, dėl ko gali susiformuoti kitos bėdos, nes, kai staiga norime pasistanginti, gali įplyšti išangės gleivinė ir tai gali pereiti į lėtinę išangės įplėšą, kurios irgi gydomos labai sudėtingai, netgi sunkiau negu hemorojiniai mazgai“, – sakė daktaras D. Danys.
Visą „Žinių radijo“ laidos „Sveikatos laikas“ laidą rasite čia:
