Lapkritį visame pasaulyje rengiama daugybė renginių ir iniciatyvų, kuriomis ne tik siekiama išreikšti solidarumą vyrams, kovojantiems su prostatos vėžiu, bet ir priminti profilaktikos svarbą. Tai itin klastinga liga, kuri dažniausiai yra aptinkama jau išvešėjusi, kadangi pradžioje nepasireiškia jokiais simptomais.
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojo urologo med. m. dr. Jurijaus Makevičiaus, nors sergamumas ir mirtingumas nuo prostatos vėžio po truputį mažėja, norint užbėgti ligai už akių, vienintelė išeitis – prevencija.
„Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prevencijos programa, medicinos progresas, žmonių sąmoningumas ir informuotumas sergamumo prostatos vėžiu tendencijas šalyje keičia į gera – dabar per metus nustatoma apie 2500 šios onkologinės ligos atvejų, kai pirmaisiais prevencinės programos metais jų būdavo apie 4000, be to, mažėja pacientų mirtingumas, o išgyvenamumo tikimybė nuolat auga. Visgi, to nepakanka, nes beveik pusė diagnozuojamų atvejų – pažengusios stadijos“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja dr. J. Makevičius.
Prevencijos svarbą pabrėžė ir medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė.
„Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc. Žinoma, tam įtakos turi ne tik ligos stadija, bet ir piktybiškumas, taip pat paciento amžius, gretutinės ligos“, – pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį J. Verikaitė.
Klastingą ligą išduoda keli simptomai
Prostatos vėžys – itin klastinga liga, kadangi savo pradžioje nesukelia jokių simptomų ir ilgą laiką vystosi tyliai, kol vėžinės ląstelės dauginasi prostatos viduje. Pirmieji požymiai atsiranda, kai prostata pradeda spausti šlaplės kanalą – deja, tada vėžys jau būna pasiekęs antrąją stadiją. Šiuo laikotarpiu atsiranda papildomi simptomai – sunkumas šlapinantis, nepilno pasišlapinimo pojūtis, staigus, dažnas ar naktį atsirandantis noras šlapintis, susilpnėjusi šlapimo srovė.
Retais atvejais pasitaiko ir kraujo šlapime arba spermoje. Visgi, svarbu paminėti, kad simptomai neretai pasireiškia tik ligai progresavus, tad reguliarus tikrinamasis yra geriausias būdas užbėgti ligai už akių.
„Pasiekus trečią stadiją, vėžinės ląstelės išplinta iš prostatos kapsulės į aplinkinius audinius. Iš šlaplės ima bėgti kraujas arba jo priemaišų aptinkama sėkloje, gali kamuoti šlapimo susilaikymo epizodai, kartais ir nelaikymo, kaulų bei pilvo organų skausmai“, – sako gydytojas urologas.
Labiausiai suklusti turėtų tie, kurių šeimoje jau buvo prostatos vėžio atvejų ir vyrai sulaukę 50-ies metų amžiaus.
Tiesa, susikoncentruoti vien į simptomus nereikėtų, gydytojos J. Verikaitės teigimu, labai panašūs simptomai yra ir kitos vyrų ligos – prostatos hiperplazijos. Tačiau pajutus panašius simptomus geriausia nedelsiant apsilankyti pas specialistą.
Kam kyla didžiausia rizika?
Anot daktaro J. Makevičiaus, įtaką susirgti šia onkologine liga daro genų mutacija, vyresnis amžius ir paveldimumas, kai šeimoje yra senelių, tėvų ar brolių, sirgusių prostatos vėžiu. Be to, mokslininkai spėja, kad prostatos vėžį galima sieti ir su gyvenimo būdo ypatybėmis, fizinio aktyvumo lygiu, nutukimu bei mitybos įpročiais.
J. Verikaitė taip pat pastebėjo, kad vis daugėja tyrimų apie gyvenimo būdo įtaką ligai.
„Manoma, kad galimai didesnę riziką sirgti prostatos vėžiu turi vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30. Ne tik vėžio, bet ir daugybės kitų sveikatos sutrikimų prevencijai rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo principų – palaikyti fizinį aktyvumą, subalansuotai maitintis, užtikrinti, kad maisto racione būtų pakankamai daržovių ir vaisių“, – sako ji. Taip pat įtakos gali turėti ir rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas.
Svarbu paminėti, kad moksliškai įrodytų konkrečių prevencijos priemonių nėra, todėl efektyviausias būdas laiku užkirsti kelią piktybinėms prostatos ligoms – reguliariai tikrintis.
Nuo ko priklauso išgyvenamumas?
Ne paslaptis, kad nuo to, kada prostatos vėžys yra diagnozuojamas, priklauso ir paciento tikimybė išgyventi. Mokslininkai ją skaičiuoja metų atkarpomis, pavyzdžiui, nustačius ankstyvos stadijos vėžį, 5 metų išgyvenamumas lygus 98 proc. Deja, statistika, fiksuojama tarp pacientų, kuriems diagnozuojamas pažengusios stadijos vėžys su metastazėmis – gerokai prastesnė.
„Jeigu vyrui diagnozuojamas ketvirtosios stadijos vėžys, tai 5 metų išgyvenamumas siekia 25–40 proc., o jeigu diagnozuotas vėžys su metastazėmis yra atsparus kastracijai (hormoniniam ar chirurginiam gydymui) – 5 metų išgyvenamumas tesiekia iki 10 procentų“, – atkreipia dėmesį dr. J. Makevičius.
PSA tyrimas ir jo svarba prostatos vėžio prevencijai
Kadangi šios ligos pirminis etapas yra nepastebimas, itin didelę reikšmę kovai prieš prostatos vėžį ir tikimybei išgyventi įgyja prevencija. Pasitikrinti pas šeimos gydytoją atvykusiam vyrui yra paskiriamas šlapimo ir Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, vėliau pacientas yra siunčiamas pas gydytoją urologą, kuris įvertina rezultatus ir atlieka digitalinį rektalinį tyrimą bei echoskopiją.
„Šis iki 5 minučių trunkantis prevencinis ištyrimas leidžia anksti įtarti prostatos vėžį, jei reikia, paskirti magnetinį rezonansą ir biopsiją. Tai padeda nustatyti ankstyvą vėžio stadiją, taikyti efektyvų gydymą ir išgelbėti žmogaus gyvybę“, – teigia gydytojas urologas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visiems vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kartą per dvejus metus yra skirta nemokama priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat visiems vyrams, sulaukusiems 40 metų, o ypač tiems, kurie turi genetinį polinkį susirgti šia onkologine liga, laiku atlikta profilaktinė patikra dėl prostatos vėžio gali užkirsti kelią šios ligos atsiradimui.
PSA tyrimas itin dažnai naudojamas prostatos vėžio diagnostikoje. PSA yra baltymas, kurį gamina tiek vėžinės, tiek sveikos prostatos audinio ląstelės. Šis tyrimas klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti daugiau nei prieš trisdešimt metų.
Tyrimas dažniausiai taikomas, kaip profilaktinė priemonė – imamas kraujas iš rankos venos į mėgintuvėlį, o procedūra užtrunka vos keletą minučių. PSA rodiklio padidėjimą kraujyje, kaip teigė gydytoja urologė J. Verikaitė, gali sąlygoti tiek prostatos vėžys, tiek daugelis nepiktybinių procesų. Gydytoja informuoja, kad PSA padidėjimas – tai indikatorius, jog galimai prasidėjęs vėžinis ir išsamesnis tyrimas yra būtinas.
„Labai žema PSA rodiklio reikšmė (<0.1 ng/ml) gali būti dėl hormono testosterono apykaitos sutrikimo. Vaistų, 5-alfa reuktazės inhibitorių (dutasteridas, finasteridas), poveikio metu PSA mažėja, todėl labai svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus“, – paaiškino gydytoja.
Vis dėlto, atlikus tyrimą ir pastebėjus, kad PSA rodikliai padidėjo, svarbu nenumoti ranka ir kreiptis į gydytoją dėl tolimesnių tyrimų. PSA baltymo tyrimą Lietuvoje atlikti galima nemokamai vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai dalyvaujant Prostatos vėžio prevencijos programoje.
Artėjant lapkričiui, dar žinomam kaip vyrų sveikatos mėnuo, medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ du spalio savaitgalius viename sostinės prekybos centrų kvietė vyrus nemokamai atlikti PSA tyrimą ir pasitikrinti dėl galimo prostatos vėžio. Du šeštadienius vykusios iniciatyvos metu paimta beveik 80 kraujo mėginių. Iš jų, gavus tyrimų rezultatus, kas dešimtame nustatyta padidėjusi prostatos specifinio antigeno reikšmė.
Kaip pasiruošti PAS tyrimui?
- rekomenduojama 48 valandas iki tyrimo neturėti lytinių santykių (ejakuliacijos), aktyviai nesportuoti ir nevažiuoti dviračiu;
- pacientai neturėtų atlikti PSA kraujo tyrimo, jeigu serga ūmia šlapimo takų infekcija, yra peršalę, karščiuoja – tokiu atveju tyrimą reikėtų atidėti. Nors nėra tikslių rekomendacijų, persirgus šlapimo takų infekcija, prostatos tyrimą rekomenduojama atlikti po pasveikimo praėjus ne mažiau kaip 2–8 savaitėms;
- maistas, pasak gydytojos, neturi įtakos PSA tyrimo rezultatams, todėl leidžiama būti pavalgius prieš kraujo tyrimą.
Visi šie veiksniai, išskyrus maistą, gali turėti įtakos PSA žymens laikinam padidėjimui.
Anksti aptikus ligą galima taikyti įvairesnes gydymo priemones
Kai vyrui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas, mažo piktybiškumo ir žemos progresyvumo rizikos prostatos vėžys, gydymas apsiriboja aktyviu paciento stebėjimu. Tokiu atveju pas gydytoją reikia apsilankyti kas 3–4 mėnesius – vizito metu kartojami PSA tyrimo rezultatai, atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas (priešinės liaukos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną), echoskopija, atliekamas MRT tyrimas, o kartais ir pakartotina prostatos biopsija.
„Pacientams, kuriems diagnozuojamas kliniškai reikšmingas prostatos vėžys, Lietuvoje yra taikomi visi šiuolaikinės medicinos gydymo būdai: chirurginis, išorinio ar vidinio pobūdžio spindulinė terapija, hormoninis bei chemoterapija“, – pažymi gydytojas urologas.
Jeigu vėžys su metastazėmis yra išplitęs į kaulus, galima skirti gydymą radioaktyviu izotopu, kuris pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.
„Visgi, kai prostatos vėžys yra stipriai pažengęs, o pacientas turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, serga sunkia širdies liga, gydytojų konsiliumo sprendimu jam skiriamas ne aktyvus, o paliatyvus gydymas. Tai reiškia, kad gydomos tik prostatos vėžio sukeltos komplikacijos, o ne pati onkologinė liga“, – pastebi dr. J. Makevičius.
Lapkričio 19 d., siekiant išreikšti solidarumą šia onkologine liga sergantiems vyrams ir jų artimiesiems, Lietuvoje jau devintus metus rengiamas bėgimas „Ūsai bėga“.
Tai puiki proga aplinkiniams dar kartą priminti, kad sveikata prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo, o aktyvus laisvalaikis gali teikti daug malonumo. Kartu su bendraminčiais užsiimant sportu gryname ore naudą pajaučia ne tik kūnas – pagerėja ir emocinė savijauta.
