„Ekspertai sako, kad koronaviruso bangos yra kas 2–3 mėnesius, o pati didžiausia banga bus šaltuoju metų laiku. […] Ko mes dar neturėjome iki šiol, bet dabar jau turime, tai specifinio, nukreipto prieš virusą gydymo namuose“, – Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ sakė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
J. Dūdienė sako, kad per pandemiją žmonės patys išmoko naudotis pulsoksimetrais – tai paprastas prietaisas, kuris parodo deguonies įsisotinimą plaučiuose. Taip pat gydytoja pasakojo, kad sunkiau sirgti COVID-19 gali visi, turintys bet kokią lėtinę ligą – hipertenziją, plaučių, inkstų ligą, cukrinį diabetą.
Be to, prie rizikos veiksnių prisideda ir nutukimas, kai kūno masės indeksas yra 30 arba daugiau.
„Riziką kelia ir demencija, net jei nėra plaučių, inkstų ar kitų ligų. Atrodytų, tik pažintiniai sutrikimai, bet tai jau papildomas veiksnys, kad žmogus gali susirgti sunkiu koronavirusu. Nėštumas irgi yra rizika susirgti sunkiau tiek gripu, tiek koronavirusu“, – kalbėjo pašnekovė.
Nuo gegužės Lietuvoje yra gydymas, kurį gydytojai gali skirti pacientui gydytis namuose.
„Taip, kaip mes pripratę susirgus gripu, greitai, per pirmąsias paras paskirti gydymą, kaip pripratę prie antivirusinio pūslelinės gydymo, dabar nebesame tokie bejėgiai ir su COVID-19“, – sakė J. Dūdienė.
Kaip atskirti gripą, koronavirusą ir peršalimą?
Peršalimą sukeliančių virusų yra daugybė, jų skaičiuojami net du šimtai. Jie visi sukelia labai panašius simptomus: nosies, gerklės kutenimą, slogą, gerklės uždegimą, akių ašarojimą, raumenų skausmą, silpnumą, karščiavimą.
Kai pasireiškia sunkesni simptomai, jau galima įtarti, ar tai tikrai peršalimas, o galbūt COVID-19 ar gripas. Kūdikiams iki pusės metų net ir peršalimas gali sukelti plaučių uždegimą.
„Paprasti peršalimo virusai daugeliui yra persergami lengvai, net be karščiavimo, tik su gerklės, nosies simptomais, pakosčiojimu. Žmonės daro klaidą galvodami, kad reikia atsikosėjimą skatinančių vaistų, ar kažkas vyksta su plaučiais. Ne, čia paprasčiausi gerklės ir slogos simptomai. Bet mes neturime būdo, kaip konkrečiam žmogui pasireikš liga. Visgi, kai yra rizika, tam galima pasiruošti“, – sakė gydytoja.
Galima atlikti paprastą testą
Sužinoti, kuo sergate, galima ir namuose. Tereikia įsigyti testą, kuris parodo ir gripo, ir COVID-19 rezultatą. Tačiau reikia atsiminti, kad pirmą susirgimo dieną testas nebūtinai bus tikslus.
„Omikron yra toks slapukas, pacientai sako, kad kartais tik trečias testas parodo teigiamą atsakymą. Tai nepatingėkime nuoširdžiai atlikti testą“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Pusė žmonių, susirgę gripu, per kelias valandas pajaučia sunkius simptomus ir didelį karščiavimą. Tačiau kitiems gripas gali nė nesukelti karščiavimo.
„Koronavirusas, kaip ir kiti peršalimo virusai, įsibėgėja po truputį. Iš pradžių simptomai nedideli, ir tik po kelių parų gali atsirasti temperatūra, bet gali ir neatsirasti. Uoslės dingimas dabar retai kada būna, bet yra tokių atvejų, kai lieka pusei metų ar metams.
Kuo sergi, geriausiai gali atsakyti testas. Bet vėlgi, kaip ir su gripu, jei jaučiate simptomus, bet testas neigiamas, vis tiek kliniškai galime diagnozuoti gripą. Yra tikslesnių testų, greitųjų PGR, kurie atliekami priėmimo skyriuose“, – pasakojo gydytoja.
Šie testai atliekami tada, kai pacientas turi didesnę riziką sirgti sunkiai, o būklė gali pablogėti labai greitai.
Padėti organizmui geriau kovoti su virusais, gali grūdinimasis. Tačiau tą reikėtų daryti ne kelis kartus per metus, o nuolat.
„Grūdintis reikia visus metus, leisti laiką gryname ore, ir kai jis geras, ir kai blogas, visą žiemą eiti pasivaikščioti su visa šeima. Vartoti daug daržovių, laiku valgyti, laiku miegoti, gerti pakankamai vandens. Taip pat svarbu vėdinti kambarius, patalpas“, – pasakojo J. Dūdienė.
Kita problema šaltuoju metų laiku – sausas oras kambariuose. Mat taip išsausėja ir gleivinė, o tada lengviau prikimba ir ligos.
„Atkreipkite dėmesį, ar namuose ne per šilta. Miegamajame turėtų būti iki 20 laipsnių, kad miegas būtų kokybiškas, gleivinės sveikos. Verta namuose turėti ir kaukių, nes jei susirgsite, o reikės nueiti iki vaistinės, labai mandagu yra saugoti ir aplinkinius“, – sakė J. Dūdienė.
Susirgus koronavirusu, rekomenduojama 5 dienas pabūti izoliacijoje, kad neužkrėstumėte aplinkinių. Per šias dienas reikia pradėti ir gydymą, nes vaistas stabdo viruso dauginimąsi, o simptomai lengvėja. Taip galima išvengti perėjimo į plaučius, kai liga tampa sunkesnė.
Gydytoja primena, kad šiais metais nuo koronaviruso ir gripo galima skiepytis tą pačią dieną. Jei žmogus bijo didelių pašalinių reiškinių, skiepytis galima ir kelių dienų ar savaičių skirtumu.
