Kuršių šeimos klinikos ir Sporto klinikos šeimos gydytoja Dalia Pilkauskaitė sako, kad sergamumas vasarą padidėja todėl, kad kai kurie virusai geriausiai dauginasi būtent aukštesnėje temperatūroje. Intensyviau naudojant kondicionierius, aplinkos oras tampa sausesnis, taip sukuriama palankesnė terpė virusų plitimui.
Siūlo nepamiršti veido kaukių
Siekiant išvengti peršalimo ligų, pirmiausia reikia rūpintis tinkama higiena.
„Rankų plovimas, čiaudėjimo bei kosėjimo kultūra labai sumažina užsikrėtimo riziką. Taip pat nereikėtų pamiršti ir veido kaukių. Nors daugeliui veido kaukės asocijuojasi su COVID-19 infekcija, tačiau jos ne ką mažiau veiksmingos ir saugantis kitų virusinių kvėpavimo takų ligų.
Antra – tai mūsų imunitetas. Vasarą turime puikią progą išnaudoti natūralius gamtos teikiamus imuniteto stiprinimo šaltinius. Mūsų regione vasarą užauginama braškių, juodųjų serbentų, petražolių, geltonųjų paprikų ir kitų vaisių bei daržovių, kurių sudėtyje gausu vitamino C, turinčio antioksidacinių savybių, stiprinančių imunitetą. Buvimas saulėje iki 15 minučių per dieną atidengus rankas, kaklą ir veidą gali padidinti vitamino D kiekį“, – kalba D. Pilkauskaitė.
Organizmą nualina tamsusis ir šaltasis laikotarpis
Gydytojos teigimu, vienas pagrindinių imuniteto žudikų yra nuovargis, kuris ypač juntamas pavasarį ir ankstyvą vasarą, kai organizmas nualintas tamsiojo ir šaltojo laikotarpio. Be to, prasideda egzaminų sesijos. Dar blogiau, jei nuovargį lydi nepakankama ar nesubalansuota mityba, netinkamai vartojami vaistai.
„Patys pacientai ima kalbėti, kad pavargę ima dažniau nei įprastai jausti lengvus peršalimo simptomus, tokius kaip sloga, gerklės skausmas. Kai kada susergama ir sunkiau, vidutinę ar sunkią ligos eigą lydi intensyvus kosulys, karščiavimas, didelis bendras silpnumas. Tad jeigu įprastai tokie dalykai nevargina, o pastaruoju metu ligos pradeda dažnėti, tai gali būti ženklas, jog reikia atostogų“, – kalba D. Pilkauskaitė.
Neabejojama, kad imunitetui kenkia žalingi įpročiai, ypač rūkymas. Pastaruoju metu populiarėja bedūmės priemonės, tokios kaip kaitinamo tabako įrenginiai, kurie laikomi mažiau žalinga alternatyva. D. Pilkauskaitės teigimu, kol kas šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra, kadangi nepakankamai atlikta ilgalaikių tyrimų, o internete galima rasti tiek straipsnių, kuriuose aprašoma mažesnė žala, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis, tiek ir teigiančių priešingai.
„Dar vienas veiksnys, mažinantis imunitetą – nepakankamas skysčių vartojimas. Esant aukštesnei temperatūrai, skysčių netenkama daugiau nei vėsiuoju metų laiku, todėl susirgus vandens reikia gerti kuo daugiau“, – kalba šeimos gydytoja.
Kondicionierius – draugas ar priešas?
D. Pilkauskaitė sako, kad atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kiek ir kaip kondicionieriaus naudojama. Oro kondicionavimo sistemos gali apsaugoti nuo perkaitimo, ypač kūdikius ir mažus vaikus, kurie jautriau reaguoja į aukštesnę aplinkos temperatūrą. Tačiau kartu kondicionieriai sausina orą.
„Išsausėjus aplinkos orui, sausėja ir mūsų gleivinės, todėl silpsta natūrali apsauga nuo virusų ar bakterijų, šie lengviau gali prisitvirtinti, todėl greičiau susergame. Kitas kondicionierių minusas tas, kad jie yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams. Tinkamai neprižiūrint šių prietaisų, nekeičiant jų filtrų, kiekvieno naudojimo metu mikroorganizmai bus pučiami į mūsų aplinką, todėl šansai užsikrėsti labai išaugs“, – kalba gydytoja.
Įspėja dėl antibiotikų
Peršalimo ligas lydi nemažai mitų. Pavyzdžiui, nors nuo mažumės girdėjome, kad sergant ledų valgyti negalima, D. Pilkauskaitė sako, kad aiškių mokslu pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nėra, o kai kuriais atvejais ledai ir šalti gėrimai kaip tik gali palengvinti gerklės skausmą.
„Tačiau maudynių baseinuose ar viešuose telkiniuose geriau vengti, nes vanduo gali dar labiau apsunkinti patiriamus simptomus, be to, leisdami laiką vandenyje, plaukimui ar žaidimams naudojame papildomą energiją, kuri būtina organizmui sveikstant, todėl simptomai gali užsitęsti“, – įspėja D. Pilkauskaitė.
Jos teigimu, pavojingiausias ir dažniausiai pasitaikantis mitas – kad antibiotikai padeda gydyti virusines ligas.
„Vartojant antibiotikus sergant virusinėmis ligomis ne tik nesveikstama, bet ir kenkiama sau ir aplinkiniams, kadangi didėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Dėl to turime vartoti vis stipresnius antibiotikus, mažėja gydymo alternatyvų. Visame pasaulyje daugėja ligos atvejų, kai išsemiamos visos antibiotikų terapijos galimybės ir pacientui nebegalima niekuo padėti. Todėl visuomet akcentuoju ir mokau pacientus, kad, prieš vartojant antibiotikus, būtina pasitarti su gydytoju, atlikti kraujo tyrimus, o ne užsiimti savigyda“, – kalba D. Pilkauskaitė.
