Viena tokių ligų – artritas, kuri, pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėjos, gydytojos vaikų reumatologės Skirmantės Rusonienės, yra pakankamai dažna kaip ir bronchų astma.
Gydytoja sako, kad kartais tėvai artrito nepamato galvodami, kad jų vaikas tiesiog ramesnis.
„Kai kurie tėvai nieko blogo nepagalvoja, kai vaikas daugiau sėdi, knygutėmis domisi, vengia lakstyti ir net vaikščioti, sako – toks būdas, matyt. O kai pradedame gydyti, klausia, ką mes vaikui padarėme, nes laksto, dūksta, šokinėja – tėvai vos nulaiko. Pasirodo vaikas nejuda, nes skauda“, - paaiškina specialistė.
Išgirdus vaikui nustatyta artrito diagnozę Laima (vardas pakeistas) sako labai nustebusi, nes juo sirgusi jos mama ir labai vėlyvame amžiuje.
„Kai kreipėmės į gydytoją, atrodė, kad vaikas tiesiog vėl pasigavo kažkokią infekciją, gal gripą, na, maudžia raumenis, sąnarius, ryte turi temperatūros, juk tai – tipiniai infekcijos simptomai. Bet po kelių savaičių, kai galiausiai nustatė, kad vaikui artritas, negalėjau patikėti, nes man tai atrodė neįmanoma: kaip vaikas gali sirgti liga, kuri močiutei atsirado tik labai vėlyvame amžiuje?“, - sako ji.
Gydymas prasidėjo netrukus ir turėjo tęstis savaitėmis, bet dalis vaistų netiko, todėl buvo keičiami ir savaitės virto mėnesiais.
„Dabar yra geras etapas, atrodo, atsigavome, laimė, kad ir didesnių pasekmių kol kas nėra. Bet jau supratau, kad su artritu reikės gyventi, kol kas gerai, bet liga gali vėl sugrįžti“, - guodėsi moteris.
Be reikalo sieja su senolių liga
Tai, kad artritas siejamas su garbiu amžiumi, nepadeda, o tik kenkia. Šia liga gali sirgti ne tik ikimokyklinukai, kuriems ji pasitaiko dažniausiai, bet ir kūdikiai ar vyresni nei 10 metų vaikai.
„Daugeliui artritas asocijuojasi su vyresnius žmones varginančia liga, bet kenčia ir vaikai, net kūdikiai. Jaunatvinis idiopatinis artritas apskritai yra viena iš dažniausių vaikų lėtinių ligų. Turime pacientą, kuris susirgo būdamas 4-5 mėnesių amžiaus, o liga yra labai sunkiai atpažįstama, tad nustatyti ją kūdikiui – dar sudėtingiau“, - sako S. Rusonienė.
Gydytoja apgailestauja, kad retai pagalvojama, jog kūdikio neramumo priežastimi gali būti jo skaudančios kojytės.
„Iš tikrųjų, liga yra labai dažna, o pagrindinis požymis – sutinęs, skausmingas, karštas sąnarys. Aišku, karštas sąnarys būna rečiau, bet, jei sutinęs ir skausmingas, tai – tipinis artrito požymis. Kai vaikas jau vaikšto, sirgdamas artritu paprastai šlubuoja. Dar vienas labai svarbus simptomas – rytais vaikai būna nejudrūs, tarsi sustingę“, - pasakoja gydytoja.
Ji dėsto, kad tai pastebėti nėra sunku, ypač, jei tokia būsena pradeda kartotis. Kiti ligos požymiai – karščiavimas, galimi odos bėrimai.
„Kartais pagalvojama, kad gal vaikas tingi keltis, blogai miegojo. Bet kai vaikas keliasi ir matosi, kad sąnariai nejudrūs, lyg pasakos veikėjo Buratino, kaip kartais palygina vaikai, tai rodo rytinius atrito skausmus. Įdienojus darosi lengviau, nes vaikučiai pajuda, sąnariai išsitampo ir pajuda, praktiškai būna beveik sveiki. Bet vėl rytas – ir skausmas grįžta“, - komentuoja S. Rusonienė.
Artritą galima pažinti tik atidžiai vaiką apžiūrėjus: gydytoja pasakoja, kad sąnarių patinimas matosi ir plika akimi.
„Pirmiausia reikia sąnarius apžiūrėti ir paliesti. Nurenkite artritu sergantį vaiką ir pamatysite, kad vienas keliukas bus didesnis už kitą, liečiant sutinusį sąnarį žmogus jaučia skausmą“, - vardija ji.
Gydyti būtina, kitaip – gresia invalidumas
Liūdniausia yra tiems ligoniukams, kurių liga laiku buvo nepastebėta ir užleista. Gydytoja primena, kad artritas – ne sloga ir savaime nepraeis, todėl vaikus būdina gydyti.
„Ši liga – autoimuninė, sisteminė, nes jungiamasis audinys yra ne tik sąnariai, kaulai, bet ir kraujagyslės, oda, akys, tad, kai organizme vyksta imuninis procesas, liga gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir vidaus organus, pavyzdžiui, kepenis, širdutę. Dėl to jaunatviniai idiopatiniai artritai turi daug pogrupių ir keletas jų apibūdinami kaip artritas su akių pažeidimais, artritas su širdies pažeidimu. Kai kurios formos kaip tik gali labiau pažeisti ne tiek sąnarius, o akis ir kartais pasekmės būna baisesnės dėl akių, o ne dėl sąnarių, nes yra vaikų, kurių ligą užleidus ir negydant, gresia ir apakimas“, - sako S. Rusonienė.
Jeigu liga yra negydoma, gydytoja sako, kad vaikui yra garantuotas invalidumas.
„Dabar matome ir sugrįžtančių emigrantų, kurių vaikai turi užleistų ligų, nes užsienyje ne visiems yra prieinama medikų pagalba, tad pasekmių yra ir labai liūdnų. Kai vystosi uždegimas, ilgainiui sąnarys nustoja dirbti, o galūnė su tuo sąnariu tampa neįgali. Be to, negydant vieno sąnario liga plinta ir pažeidžia kitus sąnarius“, - paaiškina pašnekovė.
S. Rusonienė vardija, kad nukenčia ne tik kelių ir klubų, bet ir kaklo, žandikaulio, stuburo ir kiti sąnariai.
Ar galima pasveikti?
Artritas gali būti išgydomas, tačiau labai svarbu, kokio tipo liga sirgta, kiek ji spėjo pažengti.
„Jei artritas atsiranda po infekcijos, pavyzdžiui, vaikas suserga sloga, pradeda kosėti, karščiuoti ir jam atsiranda artritas - tokie artritai paprastai yra gerybiniai ir greitai praeina po vaistų vartojimo, pasveikstama praktiškai be jokių pasekmių. Lėtiniai artritai jau kas kita“, - kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė vardija, kad pirmas medikų tikslas vaikui sergant lėtiniu artritu pasiekti, kad pacientas būtų sveikas gerdamas vaistus, t. y., ligos remisiją. Antras tikslas – kad liga neatsinaujintų nutraukus gydymą.
„Daliai vaikų, apie 50 proc., liga neatsinaujina, tačiau mes juos stebime iki 18 m., o kas būna tapus suaugusiuoju, Lietuvoje tyrimai yra dar neatlikti, nors, manau, kad artimiausiu metu jie turėtų būti vykdomi“, - teigia S. Rusonienė.
Vėliasniame amžiuje labai nukentėję sąnariai gali būti keičiami dirbtinais, tačiau operuoti galima tik tuomet, kai žmogus nustoja augti.
Priežastys – neaiškios
Kokios yra šios ligos priežastys – neaišku. Manoma, kad tai iš dalies ją lemia genai, bet tikrai ne jie vieni.
„Artritas yra priskiriamas prie genetinių, paveldimų ligų, tad visiškas pasveikimas yra mažai tikėtinas, tik tiek, kad gali būti ilgos ligos remisijos, pavyzdžiui, 5 metai“, - sako S. Rusonienė.
Gydytoja sako, kad gydant artritą reikia ne tik gerti vaistus, bet ir imtis fizioterapijos, dažnai vaikui reikalinga ir psichologo pagalba.
„Vaikui sunku nuolat būti gydomam ligoninėje ir vartoti vaistus. Kai kurie vaikai pas mus atvažiuoja kas dvi savaites, o tai atsiliepia ir mokslams, ir vaikui sunku susitaikyti, kad jis truputį kitoks ir negali su visais sportuoti, be to, ir tėvams nelengva viską suspėti, vaiko priežiūrą ir gydymą derinti su darbais“, - dėsto S. Rusonienė.
Kalbėdama apie prevencines priemones, kaip išvengti ligos, gydytoja pataria stiprinti organizmą: net tie, kurie turi geną artritui, nebūtinai juo suserga.
„Aišku, visada reikia saugotis infekcinių ligų, stengtis sportuoti ir grūdinti kūną, taisyklingai maitintis, bet tai mes sakome visiems vaikams. Daugiau prevencinių priemonių kaip ir nėra, nes artritą lemia priežasčių visuma, ne tik paveldimumas, bet ir stresas, aplinkos užterštumas, infekcijos, mityba ir t.t. Kai susideda nepalankių faktorių visuma, gali išsivystyti liga, bet ir tai – ne visiems. Kas yra pagrindiniu faktoriumi lieka neaišku“, - mano ji.
Visgi, gydytoja sako, kad tėvams svarbu žinoti, kad vaikai gali sirgti ne tik sloga, kosuliu, bet ir kitomis ligomis, ir pataria atidžiai juos stebėti.
Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje artritu suserga 120 vaikų 100 tūkst. vaikų.
