Trofinę opą vyrui diagnozavo prieš penkerius metus.
„Buvo šautinė žaizda, buvo gangrena, buvo daromi odos persodinimai“, – teigė jis.
Kaip pasakojo Kretingos rajono gyventojas, prieš kelerius metus buvo paguldytas į ligoninę Kretingoje, gydytojas atliko odos persodinimą. Vėliau žaizda atsivėrė, o paimtas pasėlio tyrimas parodė, kad žaizdoje išaugo streptokokas. Viena ligoninė gydė vyrą 20 parų.
Vyrui leido antibiotikų, po jų kurso vėl atliko pasėlio tyrimą. Paaiškėjo, kad bakterija neišnyko. Vyrą išrašė iš ligoninės ir skyrė geriamų antibiotikų, vėliau dar kartą atliko pasėlio tyrimą. Paaiškėjus, kad bakterija tebėra, buvo skirtas dar vienas antibiotikų kursas. Kretingos rajono gyventojas sako, kad nuo antibiotikų sutriko virškinimas – ėmė varginti vėmimas, pykinimas.
Vyras teigia buvęs ir Kretingos, Klaipėdos, Kauno gydymo įstaigose, o siuntinėjimai vis pas kitus gydytojus išvargino.
Klaipėdos universiteto ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas sako, kad trofinė opa – lėtinė, klastinga ir sunki liga, dažniausiai gydoma ambulatoriškai – vaistais ir tvarsčiais, o jei kyla uždegimas ar infekcija, skiriama antibiotikų. Į ligoninę dėl atvirų žaizdų guldoma itin retai.
Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Karolis Tijūnaitis: „Jeigu numatoma venų operacija, tarkime, veninė opa gali atsirasti ir dėl paviršinių venų nepakankamumo, tokiu atveju galima taikyti paviršinių venų operacinį gydymą <...> ir pagerinti opos gijimą. O jei yra arterijų patologija, užaugusios kraujagyslės arba jeigu yra infekcijos požymiai, atliekamas stentavimas arba šuntavimas.“
Lietuvoje tokios opos gydomos ir nauju metodu.
Kaip sakė K. Tijūnaitis, šiuo metu vakarų Lietuvoje nėra galimybės atlikti odos persodinimą; šias operacijas plastikos chirurgai atlieka Kaune, Vilniuje – oda transplantuojama iš kitos kūno vietos ant trofinės opos, tik, žinoma, trofinė opa turi būti paruošta procedūrai.
Vyrui kol kas neaišku, kaip atsikratyti bakterijos žaizdoje.
Galiausiai jį paguldė į ligoninę, tiesa, iki tol teko pačiam savimi rūpintis. Žaizdą jis persirišdavo pats, nes perrišimams poliklinikoje tektų kasdien registruotis, be to, jiems negalėtų naudoti vyro atsivežtų vaistų.
Bėda ta, kad Lietuvoje nėra specialių žaizdų perrišimo klinikų, kuriose liginiai būtų stebimi ir konsultuojami.
Klaipėdos universiteto ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas K. Tijūnaitis: „Jei turėtume specializuotas vietas, pacientams būtų žymiai lengviau <...>, jei būtų specialistų, kurie tuo užsiima.“
Dėl negyjančių kojų žaizdų Lietuvoje vargsta apie 10 tūkstančių žmonių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
