Patariama nedelsti
Pats žmogus dažniausiai pastebi burnos ertmėje atsiradusį pakitimą. Dar geriau, kai opelę pastebi gydytojas odontologas, nors pacientas dar nieko nejaučia. Jeigu opelė ar gleivinės sukietėjimas vis didėja ir nepraeina per dvi savaites, gydytojas D. Bajorinas ragina skubėti pas specialistą, kuris atliks burnos ertmės apžiūrą. Gali būti LOR specialistas, burnos ar žandikaulių chirurgas, kuris paims biopsiją dėl galimos onkologinės ligos diagnozės.
Burnos vėžio simptomu gali būti ir padidėję limfmazgiai. Arčiausiai burnos esantys pažandžių ar kaklo limfmazgiai gali būti pastebimi anksčiau, nei burnoje esantis navikas. Tačiau padidėję limfmazgiai nebūtinai yra vėžio simptomas – tai gali būti tam tikros infekcijos pasekmė.
Kitas svarbus simptomas – gleivinės sukietėjimas ar opelė. Šie pakitimai yra neskausmingi, tačiau ne gyjantys, o priešingai – vis didėjantys. Žmogus gali jausti ir nemalonų burnos kvapą, kuris, plintant burnos vėžiui, iš burnos gali sklisti nuolat.
Sunerimti reiktų ir pajutus skausmą, nepatogumo jausmą gerklėje, dėl ko tampa sunku kramtyti, ryti maistą, nes atrodo, kad gerklėje kažkas nuolat strigtų. Gali atsirasti ir aptirpimas burnos ertmėje, kai tam tikros vietos naujaučiama liečiant, sunku pajudinti, nejaučiama skausmo.
Tiesa, panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui dantenų ligos ar kitos mažiau pavojingos problemos, todėl nereikia panikuoti. Tačiau gydytojas D. Bajorinas pataria reaguoti į pakitimus ar nemalonius pojūčius burnos ertmėje laiku ir apsilankyti pas šeimos gydytoją, nes kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo gydymas efektyvesnis, yra daug didesnė tikimybė vėžį visiškai išgydyti.
Gydymas individualus
„Per dvi savaites diagnozė išaiškėja ir sprendžiama, koks gydymas bus skiriamas pacientui“, – paaiškina gydytojas tolimesnius veiksmus, atliekamus pacientui, kurie kiekvienam individualūs.
Pagal patologijos lokalizaciją atliekami tolimesni tyrimai: kaklo minkštųjų audinių kompiuterinė tomografija, krūtinės ląstos, pilvo ir dubens organų kompiuterinė tomografija, kurių prireikia dėl galimo vėžio išplitimo – tolimųjų metastazių. Pagal tai nustatoma onkologijos stadija, pagal kurią sprendžiamas geriausias tam atvejui gydymas: chirurginis ar konservatyvus gydymas spinduline terapija su ar be chemoterapijos bei biologinės terapijos, arba visi šie gydymo metodai gali būti derinami.
Optimaliausią gydymą apsprendžia multidisciplininė komisija, kurioje dalyvauja LOR gydytojas, gydytojai onkologas, radiologas, chirurgas, chemoteraputas, krūtinės chirurgas, gydytojas patologas. Specialistai kruopščiai analizuoja paciento būklę, gretutines ligas.
Kai priimamas sprendimas pacientą operuoti, rašomas siuntimas į tretinio lygio ligonines: Kauno klinikas ar Nacionalinį vėžio institutą, kur dirba labai sudėtingos galvos-kaklo patologijos specialistai. Burnos auglio šalinimo dažniausiai nepakanka. Po operacijos neretai reikia ir plastikos chirurgų pagalbos funkcijai atstatyti ar kosmetikos tikslais, kad žmogui būtų patogiau gyventi.
Operacinio gydymo rezultatas priklauso nuo vėžio lokalizacijos bei išplitimo: gali pakakti ir minkštųjų audinių šalinimo, bet gali tekti atlikti ir viršutinio ar apatinio žandikaulio kaulo dalinę rezekciją.
Kai diagnozuojamos metastazės, diagnozuojamas neoperabilus navikas, taikoma chemoterapija ar spindulinis gydymas. Pasak D. Bajorino, tokiu atveju prognozės blogesnės, nes kai auglys labai išplitęs, jis gali siaurinti ir kvėpavimo takus. Kvėpavimui užtikrinti tenka atlikti trachiostomą. Dėl išplitusio auglio gali sutrikti ir rijimo funkcija. Mitybai užtikrinti įvedamas zondas ar formuojama gastrostoma. „Šios srities pažeidimas labai invalidizuoja pacientą, nes gali sutrikti kvėpavimas, rijimas, kalba – visos funkcijos, žmogui labai svarbios ir socialiai, ir gyvybiškai“, – įvertina gydytojas vienos pavojingiausių burnos ertmės ligų – burnos vėžio pasekmes.
Dar sudėtingiau, kai išsivysto ligos metastazės, kurios pirmiausia pasiekia limfmazgius, keliauja į plaučius bei kepenis.
Profilaktika galima
Burnos vėžiu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 45 metų asmenims. Tai 11 vietą tarp visų lokalizacijų vėžių užimanti onkologinė liga.
Pasak gydytojo D. Bajorino, dažniausia burnos vėžio atsiradimo priežastis – žalingi įpročiai: reguliarus rūkymas, kramtomo tabako vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, papildomi rizikos veiksniai yra prasta mityba, įtakos gali turėti karštas maistas, nesaikingas buvimas saulėje, genetika (jeigu šeimoje yra vėžio susirgimų).
Beveik visus šiuos faktorius galima kontroliuoti, pasirinkus sveikesnį, sąmoningą gyvenimo būdą. Kai burnaryklės vėžio priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Darius Bajorinas sako, kad nors pagrindinėmis burnos vėžio priežastimis išlieka tabakas ir besaikis alkoholio vartojimas, vis svarbesnis vaidmuo tenka infekuotumui kai kurių tipų žmogaus papilomos virusu. „Diagnozavus burnaryklės vėžį, histologinio tyrimo metu, taip pat nustatomi ŽPV žymenys, parodantys, ar tai viruso įtakota onkologija, ar ne. Pasitvirtinus žmogaus papilomos viruso patogenezei, keičiasi ne tik onkologinės ligos gydymo taktika, bet ir prognozė“, – sako gydytojas D. Bajorinas.
ŽPV infekcija yra vienas iš veiksnių, lemiančių burnaryklės vėžio riziką. Literatūros duomenimis, infekuotumas šiuo virusu labai varijuoja (nuo 3 iki 85proc.) priklausomai nuo populiacijos. Nacionalinio vėžio instituto Biobanke atliekamų tyrimų duomenimis, ši infekcija aptikta 42,86 proc. gerklų vėžiu sergančių tiriamųjų.
ŽPV gali būti perduodamas per odos ar gleivinių kontaktą. Vienas dažniausių ŽPV perdavimo kelių yra lytiniai santykai. ŽPV infekcija burnoje dažniausiai susijusi su tam tikro pobūdžio seksualiniu elgesiu, oralinio sekso praktikavimu. Praktikuojant tokį seksualinį elgesį burnos vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Vis dažniau pastebima, kad burnos ir burnaryklės vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus pacientams, saikingai vartojantiems alkoholį ir nerūkantiems, kuriems identifikuota ŽPV infekcija.
