Kaip portalui „Delfi“ sakė Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytoja neurologė Bernadeta Viesulaitė, migrena yra dažna lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti stipraus galvos skausmo priepuoliais, stiprėjančiais atliekant fizinę veiklą ir lydimais padidėjusio jautrumo šviesai, garsui (foto-, fonofobijos), pykinimo ir (ar) vėmimo. Dėl jos blogėja gyvenimo kokybė, darbingumas. Migrenos klinikinis paveikslas turi daug skirtingų atspalvių, galbūt todėl ši liga vis dar nepakankamai diagnozuojama.
Gydytoja neigia dažną teiginį, kad prieš migreną visada pasirodo aura. Aurą patiria apie ketvirtadalis migrena sergančiųjų, o daliai pacientų aura gali būti ir migreninio skausmo metu, nebūtinai tik prieš skausmą.
Diagnozuoti migreną ir paskirti gydymą gali šeimos gydytojas, tačiau sunkesniais atvejais reikėtų kreiptis į neurologą.
Su gydytoja B. Viesulaite plačiau kalbėjomės, kas yra migrena, kokios yra jos priežastys, kas gali padėti sumažinti priepuolio sukeltą galvos skausmą ir kaip sau bandant padėti nepakenkti.
– Ar žinomos migrenos priežastys?
– Aiški migrenos priežastis nėra žinoma, todėl ji yra priskiriama pirminių galvos skausmų grupei. Nėra tyrimų, kuriuos atlikus, būtų galima pasakyti, kad pacientas serga migrena. Jei atliktume radiologinį tyrimą, matytume, kad smegenys struktūriškai yra sveikos, o žmogus patiria stipraus galvos skausmo priepuolius, kurie trukdo kasdieninę veiklą ir funkcionavimą.
Mokslininkai yra daug atradę, aiškindamiesi, kas vyksta galvos smegenyse migrenos metu, kurios sritys ir cheminės medžiagos dalyvauja šio skausmo kelyje, tačiau kodėl kyla priepuolis, iki šiol nėra aišku.
Vienas paprasčiausių ir taikliausių man girdėtų migrenos paaiškinimų – kad migrena sergančių asmenų smegenys turi polinkį kartais sukelti migreninio galvos skausmo priepuolius. Tam polinkiui turi reikšmės ir paveldimumas, t.y. genetiniai veiksniai. Tas matyti kasdieninėje gydytojo praktikoje – neretai migrena sergama šeimomis. Tyrinėjant dažniausias migrenos rūšis (migreną be auros ir migreną su tipine aura), nustatyta daugybė genų, kurie gali lemti polinkį migrenai. Vieno tyrimo duomenimis, paveldimumas gali lemti 40–50 proc. paciento polinkio migrenai.
– Kas išprovokuoja priepuolį? Ar žinomi veiksniai?
– Veiksniai (dar vadinami trigeriais), galintys išprovokuoti priepuolį, yra gerai žinomi, tačiau kiekvienam žmogui jie yra individualūs ir nebūtinai kiekvieną kartą tas pats veiksnys priepuolį išprovokuos. Tai reiškia, kad šie dirgikliai patys savaime priepuolio nesukelia, tik jį „paleidžia“, kai smegenys jau yra jį „paruošusios“ . Be to, kiekvienas migrena sergantysis yra ne kartą patyręs migreną nesant jokių išorinių provokacinių veiksnių. Ką dažniausiai pasakoja pacientai, kad niekada negali žinoti, kada skausmas prasidės, todėl absoliuti dauguma visada su savimi nešiojasi vaistą priepuoliui nutraukti.
Dažniausi provokaciniai veiksniai – emocinis stresas, hormoniniai (menstruacijų ciklo) svyravimai moterims, miego sutrikimai ir persimiegojimas, tam tikri maisto produktai (pavyzdžiui, brandintas sūris, šokoladas, rūkyta mėsa) ir jų priedai (dirbtiniai saldikliai, mononatrio glutamatas), alkoholis, dideli kofeino kiekiai, orų permainos, kvapai, šviesa (intensyvi natūrali ar dirbtinė, ypač mirganti), alkis.
– Kuriame amžiuje paprastai pasireiškia migrena? Ar gali pasireikšti vėliau, jau brandesniame amžiuje?
– Migrena gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau išskiriami du amžiaus tarpsniai, kuomet dažniausiai prasideda migrena – tai yra paauglystė (be skirtumo tarp lyčių) ir perimenopauzinis laikotarpis moterims (t.y. apie 50-uosius gyvenimo metus). „Aktyviausias“ migrenos laikotarpis yra 30–40-ieji gyvenimo metai. Moterys migrena serga 3 kartus dažniau nei vyrai.
– Kas galėtų padėti sumažinti migreninius galvos skausmus?
– Migreniniai galvos skausmai, jei vertintume intensyvumo skale, yra vidutinio stiprumo – labai stiprūs, todėl be vaistų nuo galvos skausmo paprastai neapsieinama. Pacientai pasakoja: „atrodo, kad galva sprogs“, „negaliu nė pajudėti“, „be proto plešia galvą“. Skausmą lydi ir kiti simptomai, kurie taip pat blogina savijautą, stabdo kasdienę veiklą. Tai – pykinimas ar vėmimas, dirglumas šviesai ir/ar garsui, judėjimo netoleravimas. Jei pacientas neskuba gerti vaisto, skausmas paprastai stiprėja ir intensyvėja, tad pagaliau vis tiek tenka išgerti vaistą. Migrenos metu didžioji dalis pacientų stengiasi pabūti ramiai, esant galimybei, eina prigulti.
Labai svarbu kiekvienam pacientui atrasti vaistą, kuris jam efektyviai nutrauktų migrenos priepuolį. Veiksmingu vaistu laikome tą, kuris migrenos skausmą nutraukia (ar sumažina iki silpno) per 1–2 valandas, nėra poreikio gerti kitą vaistą ir jeigu per parą skausmas neatsinaujina. Svarbu vaistą išgerti kuo greičiau, prasidėjus skausmui, ir visada jo turėti su savimi. Migrena ypatinga tuo, kad daliai pacientų įprasti vaistai nuo skausmo, kuriuos galima įsigyti vaistinėse be recepto (pavyzdžiui, paracetamolis, ibuprofenas, analginas, aspirinas), nepadeda. Laimė, kad turime vaistų, sukurtų specialiai migrenos priepuoliams gydyti, grupę – triptanus, kurių šiuo metu Lietuvoje turime šešis (iš jų 3 yra kompensuojami ir dar vienas vaistas kompensuojamas purškiama forma į nosį).
Taip pat svarbu peržiūrėti savo gyvenseną, atkreipti dėmesį į priepuolius provokuojančius veiksnius ir jų vengti. Tai galėtų padėti suretinti priepuolius. Rekomenduojama miegoti 7–8 valandas, turėti reguliarų mitybos režimą (vengiant peralkimo), sveikai maitintis, būti pakankamai fiziškai aktyviems. Patiriant daug streso, emocinės įtampos, jaučiant nerimą nebijoti kreiptis į specialistus pagalbos, jei įprastos priemonės (atpalaiduojantys užsiėmimai, relaksacijos) nepadeda atgauti pusiausvyros.
– Kokias klaidas daro žmonės, bandydami sau padėti? Minėjote, kad žmonėms netinkamai vartojant vaistus, gali atsirasti medikamentinis galvos skausmas. Tai kaip tuos vaistus vartoti?
– Nesu tikra, ar teisinga šias situacijas vadinti „klaidomis“, kadangi netinkamas, žalingas vaistų vartojimas paprastai atsiranda iš nežinojimo, kaip suvaldyti savo migreninį galvos skausmą, ypač kai jis yra sunkiai numalšinamas turimais vaistais, dažnas, trukdo kasdieninei veiklai.
Suprantama, kai stipriai skauda galvą, reikia išgerti vaistą. Bėda ta, kai išgertas vaistas nepadeda, geriama papildoma dozė ar pridedamas kitas vaistas. Nejučia suvartojamų vaistų kiekiai didėja.
Kita situacija, kai vaistas padeda, bet galvos skausmai kartojasi labai dažnai. Dažnėjant migrenos priepuoliams, taip pat didėja suvartojamų vaistų nuo galvos skausmo kiekiai ir pacientas galiausiai patenka į užburtą ratą – atsiranda vaistų nuo galvos skausmo sukeltas galvos skausmas (vadinamasis medikamentinis) , kuris savo pobūdžiu gali priminti migreną ar įtampos tipo galvos skausmą. Tuomet galvą skauda pusę mėnesio ar dažniau – pacientai paprastai jau prabunda su galvos skausmu ir iš karto griebiasi vaisto, norėdami jį numalšinti ar bijodami, kad neįsiskaudėtų iki labai stipraus. Vaistus geria net tada, kai jie nelabai tepadeda.
Užtenka 3–4 mėnesių didelių vaistų kiekių vartojimo (≥ 10 ar 15 dienų, priklausomai nuo vaisto grupės), kad atsirastų medikamentinis galvos skausmas. Labiausiai medikamentinį skausmą skatina sudėtiniai vaistai su kodeinu ar kofeinu, kurių rekomenduojame vengti. Pažymėtina, kad šį skausmą gali sukelti ir triptanai, ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
Kad pavyktų išvengti tokios situacijos, labai svarbu pildyti galvos skausmo dienyną (pvz., naudotis programėlėmis telefone „Migrenos kompasas“, „Migraine Buddy“ ar žymėti lape), pažymint galvos skausmo dienas (skirtingai žymint migreninį ir kitokį, jei toks yra) ir suvartotus vaistus, bei situaciją aptarti su gydytoju. Jei migrenos dienų yra 4 ir daugiau per mėnesį – tai jau yra indikacija skirti profilaktinį gydymą, kurio tikslas – retinti priepuolius.
