Alzheimeris yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų sulaukus vyresnio amžiaus. Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų. Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas – 5–7 metai, vyresniems – apie 10 metų.
Pirmieji, tarsi nematomi simptomai
Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai. Buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų. Pamažu pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais.
„Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi, – pranešime žiniasklaidai sako dr. V. Valeikienė. – Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.“
Liga diagnozuojama vertinant paties paciento nusiskundimus, nors neretai jis niekuo nesiskundžia. Dažnai remiamasi ir artimųjų išsakomais pastebėjimais.
„Atliekame galvos kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso bei kraujo tyrimus. Šiais būdais siekiame išsiaiškinti ar nėra skydliaukės, kepenų bei inkstų funkcijos sutrikimų, kadangi jie taip pat gali sąlygoti atminties sutrikimus. Kartu vertiname ar nėra vitamino B12 kiekį – jis taip pat čia atlieka reikšmingą vaidmenį. Tam tikrais atvejais atliekame ir genetinius tyrimus.“
Kaip organizmą veikia Alzheimerio liga?
Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita.
Pasak gydytojos, nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas. Labai svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu neurologu, kad būtų įvertintas ligos progresavimas, gretutiniai simptomai. Tai svarbu ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems, kurie juo rūpinasi.
„Artimiesiems būna labai sunku dėl sergančio artimojo ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos“, – pataria neurologė dr. V. Valeikienė.
