Modifikavo taip, kad nesukeltų uždegiminių reakcijų
„In vitro (mėgintuvėlyje) pagaminta informacinė RNR buvo pradėta naudoti praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, tikintis, kad ateityje ji pasitarnaus vaistų ar vakcinų kūrimui. Tačiau naudojant šią sintezuotą RNR in vivo (gyvame organizme) neapsieita be iššūkių: pelėms ir kitiems gyvūnams ji sukeldavo dideles uždegimines reakcijas. To priežastimi buvo aktyvuojamos dendritinės ląstelės, atpažįstančios in vitro sintezuotą RNR kaip svetimą molekulę ir gaminančios uždegimą skatinančias signalines molekules,“ – aiškina prof. dr. T. Kačergius.
Dėl to, pasak jo šio atradimo panaudojimas kurį laiką buvo prislopęs. Visgi biochemikei K. Karikó ir amerikiečių imunologui D. Weissmanui pavyko informacinę RNR modifikuoti taip, kad organizmas jos neatpažintų kaip svetimos ir ji nebesukeltų uždegiminių reakcijų.
„K. Karikó modifikavo vieną iš nukleozidų – uridiną – taip kad tarp heterociklinės bazės – uracilo – ir cukraus ribozės susidarytų ne glikozidinė, o kovalentinė jungtis tarp dviejų anglies atomų. Ši modifikacija ir lėmė, kad informacinė RNR nesukeldavo uždegiminių reakcijų. Šiųmečio Nobelio laureatai šį išradimą padarė ir ištestavo 2005, 2008 ir 2010 metais. Tai tapo pagrindu praktikoje pradėti naudoti informacinės RNR vakcinas, įskaitant ir vakcinas nuo COVID-19,“ – sako prof. dr. T. Kačergius.
Dėl greito pagaminimo ir įdiegimo padėjo suvaldyti pasaulinę pandemiją
Anot VU profesoriaus, pagrindinis šių vakcinų privalumas – greitas pagaminimas ir įdiegimas. Nors prieš koronaviruso pradžią šios eksperimentinės vakcinos dar buvo antroje–trečioje klinikinėje fazėje, COVID-19 pandemija sudarė prielaidas, kai tapo tiesiog būtina pradėti gaminti ir diegti į praktiką tokio tipo vakcinas.
„Klasikinės priešvirusinės vakcinos reikalauja, kad virusas būtų kultivuotas ir išgautas iš vištos embrionų arba ląstelių kultūrų. Tai užtrunka labai daug laiko – virusą reikia kultivuoti ir gauti dideliais kiekiais. Naujoms, iRNR pagrindu pagamintoms, vakcinoms reikia tik vieno dalyko – teisingai sintezuoti informacinę RNR, naudojant K. Karikó ir D. Wissmano įdiegtas modifikacijas. Rezultate – išradimas tapo pagrindu kuriant „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas,“ – prof. dr. T. Kačergius.
Jo manymu, Medicinos mokslų Nobeliu įvertintas išradimas tapo svarbiu faktoriumi, prisidėjusiu prie pandemijos suvaldymo.
Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 1 milijono JAV dolerių čekis, abu mokslininkai atsiims iš karaliaus Karolio XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną.
68 metų K. Karikó iš Vengrijos ir 64 metų D. Weissmanas iš JAV, ilgamečiai kolegos Pensilvanijos universitete, už savo mokslinius tyrimus yra pelnę daugybę apdovanojimų, įskaitant 2021 metais gautą prestižinę Laskerio premiją, laikoma Nobelio premijos pirmtake.
